Kaip saugiai elgtis įsiplieskus gaisrui

O ką daryti, kaip tinkamai elgtis, kai gaisras jau pavojingai įsiplieskė?

Apie tai „Vakaro žinios" kalbėjosi su Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu Arvydu VINGILIU.

„Šis sausis tiek gaisrų skaičiumi, tiek žmonių žūtimis yra vienas skaudesnių. Visiška žiema. Matyt, ne visi gyventojai jai buvo tinkamai pasiruošę. Netinkamai šildėsi arba naudojo netvarkingus šildymo įrenginius. Žema temperatūra pareikalavo daugiau aukų", - kalbėjo A.Vingilys.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per 2026 m. sausį Lietuvoje įvyko 845 gaisrai, žuvo 18 žmonių. Palyginimui - 2025 metais sausį įvyko 680 gaisrų, žuvo 7 žmonės.

- Žūtys gaisruose dažniausiai įvyksta, kai žmonės miega?

- Žuvusiųjų laikas buvo (kalba apie šių metų sausį, - aut. past.) tarp 20 val. ir 3 val. nakties. Deja, bet žmonės „šildosi" ir vartodami alkoholį, tada susilpnėja savisaugos instinktas, budrumas. Padauginęs alkoholio asmuo giliau užmiega, nepajaučia patalpoje susidariusių dūmų. O jeigu dar neturi dūmų detektoriaus...

- Matyt, ne visi supranta, kaip svarbu, kad namie būtų veikiantys dūmų detektoriai, nes miegodamas nė nepajusi dūmų.

- Kelinti metai yra reikalavimas gyvenamosiose patalpose turėti autonominius dūmų detektorius. Tai dėl pačių žmonių saugumo. Autonominiai dūmų detektoriai informuoja apie gaisrą. Žmogui atsiranda galimybė net užgesinti gaisrą dar laiku. Arba bent laiku evakuotis.

Prevencinių akcijų metu padovanojame dūmų detektorius. Būna, kai kurie žmonės sako, kad jiems detektorių nereikia, nes jie „budėjimo režime", „visada pasirengę likviduoti gaisrą". Pas tokius žmones grįžtame jau tirti gaisro, tada matome juos nusiminusius. Sako, jau gavę pamoką ir dabar prisidėję detektorių daugiau nei reikia. Deja, skaudi pamoka būna geriausia pamoka.

- Yra tekę girdėti visokių pasakymų, kodėl neturima dūmų detektorių, pavyzdžiui, nepatogu montuoti ant lubų. Tiktų tiesiog padėti, pavyzdžiui, ant aukštos sekcijos?

- Tai būtų tikrai geriau negu nieko. Jei padėsite ant sekcijos, jis neišnaudos 100 proc. savo efektyvumo. O tai leis jaustis saugiai „be pagrindo".

Jei žmonės „gaili" lubų, primenu, kad detektorių tvirtinimo būdų yra įvairių, kad ir tvirtinimas lipnia dvipuse juosta, kuri ne taip pažeidžia paviršių. Dūmų detektoriai yra būtini namuose. Jeigu jau neklijuojate ant lubų, tai galite ant sienos, - maždaug 20 cm žemiau nuo sienos ir lubų susikirtimo kampo. Pirmiausia susipažinkite su dūmų detektoriaus instrukcija ir įsirenkite jį pagal rekomendacijas.

Žinoma, jei kiekvienuose namuose bus gesintuvas, namai bus žymiai saugesni. Turėkite nedegių audeklų.

- Kalbant apie kylančius gaisrus, kokias klaidas patys žmonės daro?

- Pradėkime pirmiausia nuo to, kad neturima dūmų detektorių. Toliau - apsunkinti evakuacijos keliai gyvenamosiose patalpose, bendro naudojimo laiptinėse (pavyzdžiui, laikomi čia baldai), perėjimo tarpai pavojingai susiaurinti.

Pastebėję gaisrą namie, kad ir degantį aliejų virtuvėje, žmonės instinktyviai ugnį gesina vandeniu, taip gesinant ugnis ištaškoma po visą patalpą ir gaisras išplinta milžinišku greičiu. Kitas atvejis - pamato ugnį, dūmus, todėl pradaro langus, duris, nes mano, kad dūmai greitai išsisklaidys... Aišku, jie keliauja pro angas, bet tada automatiškai ugnis gauna deguonies ir degimas tik intensyvėja ir spartėja. Kai yra sandaru, kartais ugnis užgęsta pati savaime, nors taip pasitaiko retai.

Būna atvejų, kai žmonės išbėgę į lauką dar grįžta (!) į namus pasiimti daiktų, brangenybių, svarbių dokumentų. Kartais spėja, kartais nespėja... Deja, juos paskui randa tik ugniagesiai. Tokių situacijų, deja, neišvengiama. Nereikėtų vaidinti didvyrių. Ugniagesiai naudoja specialius kvėpavimo apsaugos aparatus, jie turi gesinimo taktiką.

Žinokite, dūmai pirmiausia pažeidžia kvėpavimo takus, tada prarandama orientacija, sąmonė ir jau paskui ugnis pasiglemžia kūną. Taigi įvertinkite pirmiausia dūmų grėsmę. Kelis sykius įkvėpęs dūmų netenki orientacijos, sąmonės.

Dar labai svarbus dalykas - būtinai iš anksto per šeimos susirinkimus aptarkite su vaikais galimus nelaimių atvejus, kad vaikai kilus gaisrui nesislėptų po lova, spintose, nes ugniagesiai atvykę turi sugaišti kuo mažiau laiko jūsų ieškodami.

- Kokie gaisrų ypatumai privačiuose ir daugiabučiuose namuose.

- Jei tai privatus vienaukštis būstas, situacija paprastesnė, žmonės galėtų evakuotis blogiausiu atveju pro langus. Daugiabučiame name sudėtingiau, kartais ir bendro naudojimo patalpos ne visada būna 100 proc. laisvos. Evakuacinėse laiptinėse, pasitaiko, sudėti baldai, įranga, nes kažkas darosi remontą... Nelaimės atveju tokie dalykai blogina evakuaciją.

- Kaip tinkamai, protingai elgtis kilus gaisrui?

- Jeigu namie kilo gaisras, dūmų detektorius suveikė, galbūt tai naktis, žmogus, nors streso būsenoje, gali bandyti pats likviduoti gaisro židinį. Gal po ranka turi gesintuvą, nedegų audeklą, jei per minutę spėja likviduoti gaisrą, šaunu. Bet jeigu matote, kad gaisras plinta, dūmų daugėja, nedelskite, griebkite visus šeimos narius ir pro duris. Gal po ranka spėsite paimti telefoną, piniginę, bet negaiškite laiko, neieškokite dokumentų kokių.

Jeigu evakuacinė ar bendro naudojimo laiptinė uždūminta, grįžkite į savo butą, užkamšykite drėgnais rankšluosčiais durų ertmes, ventiliacijos groteles, gartraukius virtuvėje, vonioje, kad dūmai neplistų, - jeigu apačioje kilęs gaisras. Jei yra galimybė, būkite kiek įmanoma toliau nuo patalpos, kurioje kilęs gaisras; ar nuo tų durų, pro kurias dūmai veržiasi intensyviausiai.

Jeigu turimas balkonas, atsitraukite į jį, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir informuokite, kad yra kilęs gaisras, žmonės negali išeiti, nurodykite aukštą, buto numerį. Kad būtumėte pastebimesni ugniagesių, švieskite telefono žibintuvėliu, mojuokite rankomis ar drabužiais rankose. Ugniagesiai, pasinaudoję autokopėčiomis, jus evakuos.

- Kaip elgtis, kai jau patalpoje jaučiami stiprūs dūmai ir iki balkono dar reikia nusigauti?

- Prisidenkite kvėpavimo takus drėgnomis medžiagomis; gryniausias oras būna pačioje apačioje, taigi judėkite palei grindis ar šliaužkite pilvu, žodžiu, laikykitės kuo žemiau.

- Jeigu ugnis smarkiai išplitusi ir balkone net nebeįmanoma būti, iš kokio aukščio dar galima šokti?

- Iš antro aukšto žmogus gali bandyti rizikuoti, bet reikia žiūrėti, koks pagrindas ant žemės, jei yra galimybė, galite numesti ant žemės drabužių, čiužinių, pagalvių, kad kuo labiau būtų sušvelnintas kritimas. Galite per balkoną rankomis įsitverti ir išsitiesti visu ūgiu, kad kuo labiau sumažintumėte atstumą iki žemės.

Iš trečio aukšto - čia jau gyvybės klausimas.

- Kilus gaisrams neretai įvykio vietoje susirenka daug smalsuolių, kai kurie jų nevengia šūkauti, aiškinti, kaip turėtų dirbti ugniagesiai. Kaip reaguojate į tokius atvejus?

- Kartais pirminiai įvykių nufilmavimai, nuotraukos labai palengvina tam tikrų aplinkybių tikslinimą, tyrimą, bet kai specialiosios tarnybos jau dirba tiesioginį darbą ir žmonės apstoję akina blykstėmis, komentuoja, daro gyvas transliacijas, „moko" pareigūnus, kaip dirbti, tai apsunkina pareigūnų darbą tiek psichologiškai, tiek fiziškai.

Būna, kad teigiama, esą ugniagesiai atvyksta be vandens, tokios melagystės pasakojamos. Vanduo gaisro metu juk greitai išeikvojamas.