„Respublikos" savaitės akiratyje - Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos etikos mokytojos Meilės Platūkienės atleidimas.
Sukėlęs pedagoginį, vertybinį, politinį, turginį, naminį, emocinį, teisinį chaosą. Gimnazijoje, Alytaus mieste ir jo savivaldybėje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ir pedagogus atstovaujančiose profsąjungose.
O šį trečiadienį M.Platūkienės atleidimo peripetijos pasiekė ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetą. Kas toliau?
Mokytoja-ekspertė M.Platūkienė, turinti 18-os metų pedagoginį stažą, buvo laikinojo gimnazijos vadovo Aleksandro Kirilovo atleista už šiurkštų darbo pažeidimą. Esą šis pažeidimas buvo pakartotinis, nes už panašų elgesį M.Platūkienė jau buvo įspėta ankstesnio gimnazijos vadovo ir nuo įspėjimo dar nebuvo praėjęs 12-os mėnesių terminas.
Griežtas darbo kodekso straipsnis
Kokie buvo pažeidimai? Kalbama apie kažkokį žurnalistams išplatintą vaizdo įrašą, kur mokytoja gimnazijos muziejuje, kuris yra ir mokytojos kabinetas, paliečia mokinio kaklą. Galimai įžeistas mokinys. O kitu atveju - mokinys, pamokai nepasibaigus, iš patalpos pasišalina.
Oficialiai tvirtinama, jog dėl tokio M.Platūkienės elgesio gimnazijos administracija sulaukė dviejų skundų, todėl turėjo reaguoti. Gal reagavo pernelyg stipriai? Nes M.Platūkienė atleista pagal Darbo kodekso 218 straipsnį, o jo 4-as punktas skelbia, jog net ir tuo atveju, jei teismas nustato, kad darbuotojas atleistas neteisingai, jis, jei darbdavys nesutinka, negali būti grąžintas į darbą.
Tad net tuo atveju, jei M.Platūkienė įrodytų, jog ji atleista neteisėtai, darbdavys jai tik privalėtų užmokėti už priverstinę pravaikštą. O dirbti pedagoginio darbo jau negalėtų.
Anot profesinės sąjungos „Sandrauga" vadovo Kęstučio Juknio, panašus atvejis įvyko Kaune. Atleista mokytoja laimėjo bylą, prisiteisė pinigus, bet, darbdaviui nesutikus, į mokyklą negrįžo. Prarado darbą, nors darbas žmogui buvo vertybė.
M.Platūkienei iki pensijos dar liko 15 metų. Yra mokytoja ekspertė. Ar ne per griežta bausmė išvyti žmogų iš mokyklos, kai visoje Lietuvoje pedagogų ir taip trūksta? Per artimiausius 5 metus pajusime 2,5 tūkst. pedagogų stygių, nes kartos keičiasi.
Kodėl jauni pedagogai į mokyklas nesiveržia
Pedagogų bendruomenė, puikiai žinanti, kas dedasi dabartinėse ugdymo įstaigose, supranta, kodėl išvargęs mokytojas kartais neatlaiko. Pasielgia taip, kaip galbūt nederėtų. Garantuoju, jog mus kadaise mokę veteranai dabartinėse mokyklose tiesiog neištvertų. Nesuprastų, kas dedasi. Nes ir namuose vaikui didesnis autoritetas yra jo mobilus telefonas, socialiniai tinklai, žaidimų platformos nei nežinia dėl ko zyziantys gimdytojai.
Dabartiniai jaunimo mokytojai yra tatuiruoti „influenceriai", „Eurovizija", fizionomijų daužymas ringuose-narvuose. O ne pervargęs, mokinių terorizuojamas, jiems įsiteikti besistengiantis pedagogas. Galimai net ne „cool", nes jo automobilis ar „mobiliakas" aptriušę.
Todėl nieko keisto, kaip pripažįsta ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, kad pedagogų trūkumas jaučiamas ir kitose Europos valstybėse.
Tad dalis alytiškių pedagogų, nesutikę su kolegės M.Platūkienės atleidimu, kreipėsi į profesines sąjungas, surengė savotišką streiką.
Kaip Seimo Švietimo ir mokslo komitetui teigė Alytaus savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Rakaitis, mokymo procesas A.Ramanausko-Vanago gimnazijoje dabar vyksta nuotoliu. Nedirba visi šeši matematikos mokytojai. Sudarinėjamos darbo sutartys su naujais pedagogais, kalbinami net į pensiją išėjusieji, tačiau yra bijančių.
Visgi tikimasi, jog ateinančią savaitę mokiniai jau sugrįš į mokyklą. Juolab kai ši gimnazija - prestižinė. Įtraukta į geriausių Lietuvos gimnazijų dešimtuką.
Darė turgų?
Kodėl teko pereiti prie nuotolinio mokymo? Juk gimnazijoje neįsisuko kovido infekcija? Priežastis ta, kad dalis mokinių pasipiktino, jog atleista mokytoja Meilė, kuri jiems buvo kaip mama.
O kita dalis mokinių mokytojos atleidimui pritarė. Profsąjungietės mokytojos ginti ėmėsi ne tik jos artimiausi kolegos, bet ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, vadovaujama Andriaus Navicko. Kiek prisimenu, tai pati skaitlingiausia ir karingiausia pedagogų profesinė sąjunga. Protestuodama rengianti žygius ir net galinti užimti ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pastatą. O jei durys užrakintos, įlipti pro langą.
Tad ir Alytaus savivaldybės administracijos direktorius G.Rakaitis trečiadienį seimūnams skundėsi, kad esą profsąjungiečiai, atvykę į Alytų, suskaldė visuomenę, užėmė gimnazijos ir savivaldybės patalpas, šoko, dainavo, darė turgų, darė neteisėtą spaudimą mokyklos vadovui. Esą artėja egzaminai, reikia ne protestus rengti, bet apie mokinius pagalvoti.
Tačiau profsąjungiečių vadas A.Navickas jau pavadino tuos dirbti sutikusius mokytojus „dvasios ubagais". O ministrė R.Popovienė pasiūlė gimnazijos steigėjai Alytaus savivaldybei paskirti A.Ramanausko-Vanago gimnazijai kitą vadovą.
Galimai ministrė prisiminė, kaip dėl pedagogų streikų teko atsistatydinti jos pirmtakėms - Romai Žakaitienei (2006-2008) ir Jurgitai Petrauskienei (2016-2018). Švietimo, mokslo ir sporto ministro krėsle tik retas ministras išbuvo visą kadenciją.
Politikai siūlė M.Platūkienei įrodyti savo tiesą teisinėmis priemonėmis. Priminė, jog teisme gali būti sudaryta ir taikos sutartis tarp darbdavio ir darbuotojo.
O ką apie tai galvoja pati M.Platūkienė?
„Jaučiuosi iš esmės visiškai sužlugdyta, - prisipažino M.Platūkienė. - Nes viskas, ką dariau per 18 metų, buvo visiškai sugriauta per du mėnesius. Net nereikia dviejų mėnesių. Iš esmės tai buvo padaryta per dvi savaites. Niekaip neįsivaizduoju, kaip tie mokytojai, kurie apskritai nėra profesinėse organizacijose, gali visa tai atkentėti? Šiuo metu gaunu laiškų ne tik iš mokytojų, dėstytojų. Manau, kad yra būtini Darbo kodekso pakeitimai (dėl atleidimo iš darbo), nes tai liečia ne tik mokytojus. Tikėtina, kad greičiausiai aš į švietimo sistemą nebesugrįšiu, nors nežinau, ar magistrą baigęs mokytojas ekspertas yra tikrai nieko nevertas.
Ir jeigu mokinio išleidimas pamokos metu yra didžiausias nusikaltimas, arba mokinio palietimas neformalioj aplinkoj, kai vyko labai draugiškas pokalbis, tai kuo mes, pedagogai, tada esame apsaugoti? Mano kolegos pastaruoju metu jau bijojo mokiniams ką nors pasakyti ar parodyti. Tai ką daryti su tais verkiančiais vaikais, kurie ateina pasiguosti? Ar mes turime tapti kažkokiais bejausmiais dirbtino intelekto atstovais? Taigi mokykla - antri namai!
Aš ėjau į mokyklą kaip į šventę. Deja, bet tokia galimybė man atimta, todėl nelabai įsivaizduoju, kaip bendrauti su šiuolaikiniais mokiniais ir kaip su švietimo sistema bendrauti. Tų skundų turbūt būna beveik visose mokyklose. Tai yra tiesiog susidorojimas, o nuo melo nėra lengva apsiginti."