Kaimuose - „nuotolinis produktas“, elitui miestuose - gyvas ugdymas

Maža to, plane ne tik nesiūlomi realūs sprendimai, tačiau ir užprogramuojamas švietimo sistemos žlugimas.

Anot ŠMSM, pedagogų pritraukimo planas orientuotas į dvi kryptis - naujų mokytojų pritraukimą ir mokytojų darbo sąlygų gerinimą, kad mokytojai liktų švietimo sistemoje. Naujų mokytojų poreikis atsiranda dėl dirbančių mokytojų senėjimo: 55 metų ir vyresnių mokytojų dalis 2022 m. siekė 42 proc., o 2025 m. - jau 45 proc.

Mokytojų poreikis nuo 2023 m. kasmet auga (2023 m. trūko 150 mokytojų, 2024 m. - 350, 2025 m. - 600).

Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus visoje Lietuvoje trūks apie 6 tūkst. mokytojų.

Plane numatoma atnaujinti pedagogikos specializacijų, kurias pasirinkusiems studentams skiriama papildoma finansinė parama, sąrašą. Parama skiriama toms specializacijoms, kuriose trūksta mokytojų.

Taip pat plečiama pedagogikos studijų pasiūla Vakarų Lietuvoje. Šiame regione kol kas vykdomos tik vaikystės pedagogikos studijos Klaipėdos universitete. Universitetas ateityje planuoja tapti stipria regionine mokytojų rengimo baze.

Siūloma finansinę paramą studijuojantiesiems diferencijuoti pagal kursus.

Pavyzdžiui, pirmame ir antrame kurse pedagogikos studentai galėtų gauti 300 Eur stipendiją per mėnesį, trečiame - 400 Eur, ketvirtame - 500 Eur per mėnesį.

Anot ŠMSM, kadangi galimybe sudaryti išankstines įsidarbinimo mokykloje darbo sutartis pasinaudoja nedidelė dalis pedagogikos studentų, siūloma atsisakyti dabartinio įpareigojimo studentams po studijų baigimo mokykloje dirbti ne mažiau kaip 0,7 etato ir ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, jeigu jie siekia gauti didesnę valstybės finansinę paramą.

Esą tokie reikalavimai jaunam žmogui dažnai per griežti. Todėl siūloma, kad papildomą finansinę paramą ir metodinę pagalbą pirmuosius dvejus darbo metus po studijų gautų visi pradedantieji mokytojai, įsidarbinę ugdymo įstaigoje.

„Tarp pateiktų siūlymų - ir galimybė konsoliduoti tam tikrų dalykų pamokas (pavyzdžiui, matematikos, fizikos) tarp kelių mokyklų. Mokyklai per kelis kartus skelbtą konkursą neatsirinkus mokytojo, pamokas mokiniams mokykloje nuotoliu galėtų vesti kitos mokyklos mokytojas, mokinius tuo metu prižiūrėtų ir jiems talkintų mokinio padėjėjas ar studentas-stažuotojas. Tai padėtų spręsti mokytojų stygiaus problemą regionuose", - skelbia ŠMSM.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas būtent pastarąją priemonę kritikuoja labiausiai, nors iš viso jam atrodo, kad plano projektas perpildytas neįpareigojančiomis formuluotėmis „inicijuoti", „išbandyti", „sukurti algoritmą", tačiau jame nėra aiškių įsipareigojimų, atsakomybės, realių įgyvendinimo mechanizmų.

Dar daugiau - dalis siūlomų priemonių gali pabloginti esamų pedagogų padėtį, sudarydamos sąlygas darbo krūvio mažinimui ar net darbo vietų praradimui.

„Užuominos apie hibridinį mokymą yra pavojingiausios. Tai pripažinimas, kad valstybė kapituliuoja. Vaikai kaimuose gaus „nuotolinį produktą", o elitas miestuose - gyvą ugdymą. Tai nėra planas mokytojams pritraukti ir išlaikyti.

Tai planas, kaip sukurti veiklos iliuziją iki kadencijos pabaigos - su darbo grupėmis, diskusijomis ir garsiais pažadais, kurie nieko nekeičia ir tik nustumia problemą. Einant šiuo keliu laukia švietimo sistemos žlugimas, nes kiekvienai plane įvardintai priemonei įvertinti bus sudarytos darbo grupės, tad realiai iki kadencijos pabaigos tik vertinimas ir vyks", - sakė E.Milešinas.

Jį stulbina ministerijos planai, kad vienas mokytojas galėtų dirbti vietoj 10 ar 20 mokytojų - galėtų nuotoliniu būdu vesti pamoką, kuri būtų transliuojama netgi skirtingose savivaldybėse esančių mokyklų klasėse.

Mokytojas dirbtų nuotoliniu būdu, vaikai sėdėtų savose klasėse, o juos „gyvai" prižiūrėtų mokytojo padėjėjas, kuriam net nebūtų būtinas aukštasis išsilavinimas. Mokytojas vaikų net nematytų.

„Jei vienas mokytojas galės dėstyti už kelis, kaip kaip galima sakyti, kad bus pritraukiama naujų mokytojų? Juk jų reikės gerokai mažiau. Be to, daug ką tai atgrasytų nuo mokytojo darbo, nes niekas nežinos, ar jo staiga neatleis", - svarstė E.Milešinas.

Tiesa, visiškai neaišku, kaip vyktų mokytojo darbo apmokėjimas. Būtų logiška, jog už pravestą pamoką mokyklos „susimestų" ir mokėtų pedagogui kaip už vieną kontaktinę valandą. Tačiau visiškai neaišku, kaip būtų atsiskaitoma už nekontaktines valandas.

Juk jei viena pamoka transliuojama 10-yje klasių, tai ir, pavyzdžiui, kontrolinių darbų ar rašinių mokytojas turėtų taisyti 10 kartų daugiau.