Kada bus išklausyta, ko nori senjorai

- Kaip senjorai laikosi šildymo sezonu?

- Kasmet vis kokie nauji reikalavimai (dėl kompensacijos už šildymą, - aut. past.). Labai mažas procentas senjorų įvaldę informacines technologijas, jie turi kur nors kreiptis, kad jiems padėtų pateikti pažymas gauti kompensacijai už šildymą. Žmonės prašo savo vaikų, giminių, kaimynų padėti.

Yra tvarka, kad kompensuojama iki tam tikrų kvadratinių metrų ribos. Buvo toks skundas, kad žmogus gavo kompensaciją, bet gale metų atėjo mokėti daugiau nei 500 eurų, kai pradėjo aiškintis, pasirodo, senjoro būstas užima per didelį gyvenamą plotą. O kompensacija galioja atitinkamam plotui.

- Šildymo sezonui pensininkai ruošiasi visus metus.

- Vasarą, kai mažesni komunaliniai mokesčiai, prasideda taupymas. Yra alternatyvos, mokėti mokesčius visus metus fiksuota kaina, bet čia irgi nelabai geras sprendimo būdas, nes įstatymai nėra stabilūs, jie nuolat keičiasi. Savivaldybės taryba sugalvos kitokį modelį ir nežinai, ar tu išloši, ar praloši.

- Kiek Lietuvoje pensininkų skursta?

- Yra skirtingos statistikos, vienur įvardyta 60 proc., kitur - 40 proc. Kainos didėja ir tie, kurie nebuvo ties skurdo riba, dabar ją jau peržengė. Valdiškos institucijos mėgsta pasakas apie orią senatvę. Bet kiek jų prašiau bent iš tolo parodyti, kaip atrodo ta ori senatvė, niekas negali apibūdinti.

- Ir Jums yra tekę girdėti, esą pensininkai patys kalti, kad gauna mažas pensijas, nes savo laiku neužsidirbo.

- Puikiai pamenu, kaip močiutės, seneliai kadais dirbdami kolūkyje gaudavo po 30-60 rublių (per mėnesį, - aut. past.). Tai iš kur jie gali turėti normalią pensiją? Santuokoje vienas žmogus ėjo svarbias pareigas, o kitas buvo namų šeimininkas, tai automatiškai vaikų augintojas neužsidirbo normalios pensijos, nei stažo, nei pinigine išraiška.

Keista situacija: 100 rublių po visų konvertavimų pavirto į 2,5 euro. Už 100 rublių buvo galima ir už butą susimokėti, ir pavalgyti, ir dar pramogoms skirti, o 2,5 euro gali prie parduotuvės vitrinos pastovėti ir pasižiūrėti, kas viduje dedasi. Užeiti nebėra prasmės.

- Sakoma, kad pensininkai būna labai pikti. Tą pyktį galima paaiškinti - nelengvas gyvenimas, nepriteklius.

- Be abejo, nėra pas mus nei socializacijos normalių projektų. Diskriminacija ir dvigubi standartai. Dabartinių senjorų rankomis buvo iškovota Nepriklausomybė, sukurta visa infrastruktūra, realiai matome, kad jie užsidirbo, jie davė naudą valstybei ir laikas atiduoti jiems atitinkamus dividendus.

Žinoma, mūsų ateitis yra jaunimas, bet projektų prasme diskriminacija yra. Visoms didžiosioms senjorų organizacijoms per metus skirta projektams daugiau nei 700 tūkst. eurų, o jaunimui - iki 3 mln. eurų ir daugiau. Matyti akivaizdi diskriminacija.

Projektinės lėšos ir skirtos senjorų socializacijai, darbo vietų sukūrimui, mokymuisi ir t.t. O mes išmesti iš barščių.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba bandė kovoti su „Lidl" nuo 2021 metų. Ten yra galimybė gauti nuolaidas tik per mobiliąją programėlę. Tai pasakiau labai paprastai: davei kiekvienai kasininkei po nuolaidų kortelę, pensininkas parodė savo pažymėjimą ir jam suteikiamos su ta nuolaidų kortele atitinkamos nuolaidos, ir problema išspręsta. Bet jie bandė labai gudrią sistemą išgalvoti, kad galima pasinaudoti vaikų, giminaičių, turinčių programėlę, telefono numeriu ir per jį bandyti gauti nuolaidą. Absurdas kažkoks.

- Pensininkams apskritai lengvatų pakanka?

- Daug pensininkų net nežino, kokiomis lengvatomis gali pasinaudoti, nes daugiausia tokios informacijos yra elektroninėje erdvėje. Aš pats siūliau, kad per nacionalinį transliuotoją nekomerciniu laikotarpiu padarytų pažintines laidas, skirtas senjorams.

Tai žmonės priprastų gauti naują informaciją. Sveikatos apsaugos jau trečio ministro prašiau, duokite brošiūrą, kuo sveikatos priežiūroje gali pasinaudoti (senjorai, - aut. past.). Taip ir negali sukurti brošiūrėlės, kuri būtų kiekvienoje seniūnijoje prieinama senjorams.

- Kokie pensininkų didžiausi lūkesčiai dabar?

- Nėra alternatyvų, visoms institucijoms sakiau, palikite alternatyvą. Kol neišmirs šita karta, nebus kitos išeities. Didesnė ar mažesnė žmonių grupė bus diskriminuojama. Suprantu, valdžia dabar atsijauninusi, bet jaunam žmogui, nepabuvusiam mūsų kailyje, labai sudėtinga priiminėti sprendimus. Jų iniciatyvas mes sužinome post factum, nes su mumis niekas nesitaria, kai tik išgirsta kokį atgarsį, kad yra pasipiktinimas, tada pradeda ieškoti sprendimo būdų.

Turi būti radikalus lūžis. Per tiek metų nematome pagerėjimo. Kodėl, pavyzdžiui, negalima priversti visų bankų įgyvendinti galimybę gyvai juose apsilankyti gyvos eilės tvarka? Stambesniuose bankuose yra tokia galimybė, bet kituose nėra tokios galimybės.

Štai pavyzdys, dukrai negalėjo bankas atiduoti generatoriaus, kad ji galėtų pasirūpinti savo tėvu, užsakyti receptus, kitus paslaugas. Turėjo ji ir teismo sprendimą, ir notaro nuorašą, kad ji visiškai rūpinasi savo tėvu. Kol spauda apie tai neparašė, tol bankas nepadarė jokių išvadų. Lietuvos bankas laikosi patogios pozicijos, kad negali kištis į komercines struktūras.