Iš pensijų fondų traukiasi 140 tūkst. žmonių

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas vakar paskelbė, kad praėjusius metus šalies antros pakopos pensijų fondai užbaigė pelningai - tai lėmė investicijos į pasaulines obligacijas, geri JAV akcijų biržos rezultatai.

„Metus pensijų fondai užbaigė pelningai, beveik dvigubai lenkdami infliaciją, kuri pernai siekė apie 3,2 proc.", - sakė V.Rūkas.

„2025-ieji pasaulio finansų rinkoms pirmiausia įsiminė dėl metų pradžioje JAV paskelbtų kontraversiškų ekonominių sprendimų, susijusių su tarifų politika. Rinkos nusidažė raudonai, bet netrukus situacija stabilizavosi ir, sugrįžę į augimo kelią, pernykščius metus Lietuvos pensijų fondai bendrai užbaigė su 6,1 proc. vidutiniu pelnu", - pridūrė LIPFA vadovas.

LIPFA duomenimis, pernai pensijų fonduose gyventojų sukaupta suma iš viso išaugo daugiau nei 16,3 proc. ir pasiekė 10,6 mlrd. eurų. Anot V.Rūko, maždaug po trečdalį šios sumos sudaro klientų savarankiškai įnešti pinigai, valstybės subsidija bei fondų uždirbti pinigai.

Per 2025-uosius antrosios pensijų pakopos dalyviams fondai iš investicijų uždirbo 618 mln. eurų - tiek iš viso padidėjo antroje pakopoje kaupiančių asmenų turtas. Tuo metu bendras nuo 2004 m. pensijų fondų uždirbtas pelnas praėjusių metų pabaigoje viršijo 4 mlrd. eurų, atskaičius visus mokesčius.

„Taip pat artėja prie milijardo eurų dalyviams išmokėtos lėšos", - teigė LIPFA vadovas.

Asociacijos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje vidutinis antros pakopos pensijų fondų dalyvis buvo sukaupęs apie 7,3 tūkst. eurų, iš kurių maždaug 2,6 tūkst. eurų sudarė investicijų grąža.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sakė, kad dar pernai labai daug žmonių buvo nusiteikę atsiimti visus pinigus, vos tik atsiras tokia galimybė. Tačiau esą dabar žmonės nebėra tokie kategoriški: vis daugiau užduoda klausimų „Sodrai" ir ieško sprendimų: „Jeigu anksčiau gyventojai sakė „mes išeisime ir nėra čia mums ko kaupti", tai dabar jų keliami klausimai tikrai labai ramūs, svarūs, aktualūs, žmonės ieško sprendimo, ką jiems daryti".

Panašiai kalbėjo ir V.Rūkas. Anot jo, nuo 2026-ųjų leidus gyventojams pasitraukti iš kaupimo antrojoje pensijų pakopoje ar atsiimti sukauptas lėšas, pirmosiomis metų dienomis išaugęs norinčiųjų susigrąžinti pinigus žmonių srautas sumažėjo. Jo teigimu, tai rodo, kad sistemą veikiausiai paliks panašiai asmenų, kiek indikavo apklausos arba kiek jų pasitraukė per panašią reformą Estijoje.

Pasak jo, prieš kelis metus liberalizavus sistemą Estijoje, ten per pirmąjį langą pasitraukė apie 20 proc. kaupiančiųjų.

„Tai indikatorius ir Lietuvai. Galima tikėtis, kad Lietuvoje bus kažkas panašaus, tik arba truputį daugiau, arba truputį mažiau", - LRT teigė V.Rūkas.

V.Rūko teigimu, likę antrojoje pakopoje jokių pokyčių nepajaus, jų sukauptas turtas išliks toks, koks yra, bei toliau bus investuojamas.

Savo ruožtu ministrė J.Zailskienė įspėjo, kad sukčiai nesnaudžia, ir akcentavo, kad jokių institucijų atstovai nevaikšto po namus bei neprašo parodyti dokumentų ar pateikti asmeninių duomenų. Taip pat įspėjo, kad pinigai pervedami tik į asmeninę sąskaitą, o ne į žmonos ar brolio sąskaitą.

Pagrindinis šių metų Lietuvos pensijų sistemos įvykis - pernai priimti ir nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję įstatymų pakeitimai: atsisakyta automatinio įtraukimo į antrąją pakopą, galimybė atsiimti pinigus. LIPFA vadovas V. Rūkas įsitikinęs, kad dėl priimtų pakeitimų pasitikėjimas Lietuvos pensijų sistema išaugs.

„Reikia pripažinti, kad dalis dabar antroje pensijų sistemos pakopoje esančių Lietuvos gyventojų iš jos pasitrauks. Tačiau tikiu, kad žmones realiai pasiekusios lėšos leis įsitikinti, kad pensijų fonduose sukauptas turtas ir sugeneruotas investicinis prieaugis yra realus.

Augant visuomenės finansiniam raštingumui ir vis didesnei daliai žmonių suvokiant asmeninę atsakomybę ir būtinybę pasirūpinti savo senatve, manau, jog galiausiai šis procesas turės teigiamą poveikį tiek bendram pasitikėjimui Lietuvos pensijų sistema, tiek ir žmonių apsisprendimui kaupti papildomai", - teigė manantis V.Rūkas.

Jo teigimu, gyventojus ateityje kaupti turėtų paskatinti pavyzdys tų, kurie dešimtmečius kaupę ir nusprendę atsiimti lėšas atgaus savo įmokas su sukauptu pelnu.

„Tikimės, kad toks veiksmas, kai žmones pasieks lėšos arba kaimynai, draugai pasidalins istorijomis, kad tie pinigai yra, kad jie niekur nepradingo, jie buvo sukaupti ir pervesti, kad tai pasitikėjimą padidins", - aiškino V.Rūkas.

Beje, žurnalistams pasiteiravus, ar tiksli informacija, jog jau 140 tūkst. žmonių pateikė prašymus atsiimti visas lėšas, nei spaudos konferencijoje dalyvavęs LIPFA vadovas, nei ministrė to nepaneigė.