Ingrida Šimonytė žino, kaip kovoti su balionais, bet niekam nesako?

Tuo tarpu buvusi premjerė Ingrida Šimonytė viešai teigia, jog jos vadovaujama Vyriausybė būdą, kaip stabdyti balionus, žinojo. Gal jau laikas šia informacija pasidalinti su kolegomis? Vardan Lietuvos.

Vien spalio-lapkričio mėnesiais Vilniaus oro uosto darbas dėl balionų buvo stabdomas bene 11 kartų, o vieną kartą - ir Kauno oro uostas. Tai paveikė apie 300 skrydžių, laiku neišskrido ar neatskrido apie 40 tūkst. keleivių ir jiems už sugaišintą laiką net nebus kompensuojama.

Viena Suomijos vežėja iki gruodžio 10-osios atsisakė vakarinių skrydžių į Vilnių ir iš Vilniaus. Tačiau labai abejotina, ar Vyriausybė sugebės per mažiau nei kelias savaites oro balionų problemą išspręsti.

Tiesa, viena gera žinia yra. Problemos sprendimo būdą žino I.Šimonytė. Politikė ketvirtadienį per LNK laidą patikino, kad priemonių sąrašas, kaip kovoti su oro balionais, visą laiką buvo, nuo pat plataus mąsto invazijos.

„Pasakysiu labai paprastai, - dėstė I.Šimonytė. - Mano Vyriausybei pritrūko laiko šią problemą išspręsti. Tačiau ko pritrūko šitai Vyriausybei - negaliu pasakyti. Atrodo, kad gebėjimų."

Buvęs I.Šimonytės vyriausybės krašto apsaugos ministras Arvydas ANUŠAUSKAS teigė, kad tuo metu, kai dirbo ministru (2020 12 12 -2024 03 25) nebuvo supažindintais su jokiais tokio pobūdžio planais.

Praėjusios kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), kuriam A.Anušauskas priklausė, toks planas taip pat nebuvo pristatytas.

„Kiek žinau, - sakė A.Anušauskas, - visa tai buvo daroma tarpinstituciniame lygmenyje. Bet kas buvo daroma, detalių nežinau."

- O kodėl I.Šimonytė ir jos buvę ministrai, dabar esantys opozicijoje, nepasidalina planais, kaip gelbėtis nuo balionų, su dabartine Vyriausybe? Juk tai kenkia ne tik valdantiesiems, jų partijoms, bet ir visai Lietuvos valstybei. Vilniaus oro uostas patiria milijoninius nuostolius.

- Jūsų klausimas neteisingas. Opozicija kaip tik nori padėti. Tie patys institucijų vadovai, pradedant Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurie buvo prie I.Šimonytės vyriausybės, jie ir dabar yra. Jie niekur nedingę ir nepasikeitę. Tuose prevencinių priemonių patikrinimuose jie patys dalyvavo, tas pačias priemones siūlė. Tai šiuo atveju ne nuo politikų priklauso tas planas, o nuo institucijų vadovų.

Neseniai su Seimo tarpparlamentinių ryšių su Izraeliu grupe, kurioje buvo ir dabartinis NSGK pirmininkas Rimantas Sinkevičius, buvau po 20 mėnesių pertraukos komandiruotėje Izraelyje. Lankėmės Izraelio įmonėje, kuri irgi įdėmiai išklausė mūsų problemą ir sakė, kad galėtų pasiūlyti konkrečių priemonių.

Kai yra reikalas, mes, opozicija, iš tikrųjų siūlome ir dirbame kartu su valdančiaisiais. Tai šitoje vietoje aš problemos nematyčiau.

Problema yra kitoje vietoje - vyksta Vyriausybių kaita, todėl dėl tos priežasties kai kurių darbų gal nenorima dėl įvairių priežasčių tęsti. Ir kova su balionais, su dronais - tikrai buvo vos ne metai, kai tuos darbus buvo galima tęsti, institucijas skatinti. Tačiau, jeigu tai nebuvo daroma, prarasta daugybė laiko. Aš noriu pabrėžti, kad valdžios suirutė, ministrų kaita nepridėjo didesnių galimybių suvaldant tas grėsmes.

Atsakomybė už sienos apsaugą pirmiausiai tenka Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Ji sprendžia, kaip suvaldyti grėsmes, pasitelkiant ir kitas institucijas. O institucijų darbo koordinavimas jau vyksta Vyriausybės lygmenyje.

Į Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisiją deleguojami ministrai arba jų įgalioti asmenys, bet tokia komisija daugiau išklauso institucijas ir jų pasiūlymus. O tada juos arba patvirtina, arba nepatvirtina. Komisija, sakyčiau, daugiau formali, o praktinius veiksmus vykdo institucijos.

- O gal tos institucijos visiškai nenori kovoti su balionais? Tik imituoja kovą?

- Tikrai taip nesakyčiau, nesupaprastinčiau problemos. Aš manau, kad reikia labiau koordinuoti institucijų veiklą, pajungiant mūsų įmones, kurios dirba technologijų srityje. Jos tikrai turi ir sumanymų, ir galimybių. Tiesiog reikia jas pasitelkti. Sienos laikinas uždarymas gali būti naudojamas, parodant, kad kita pusė visiškai nereaguoja į mūsų jau net ne nuogąstavimus, bet mums realiai keliamas grėsmes.

Bet reikia būti nuosekliems. Pavyzdžiui, Latvija jau prieš kelis mėnesius priėmė sprendimą mažinti autobusų reisų į Baltarusiją kiekį. Mes irgi turime priemonių, kurios Baltarusijoje juntamos. Ne veltui jie ėmė įkaitais tai vairuotojus, tai automobilius ir panašiai.