1 nuotr.Į laisvės gynėjų statusą gali pretenduoti ir buvę Lietuvos policijos akademijos pareigūnai ar studentai.
Tokią galimybę jiems suteikė šiandien, rugsėjo 1 d., įsigaliojusios šių metų birželio pabaigoje Seimo priimtos įstatymo pataisos.
Pagal naujas nuostatas, laisvės gynėjo teisinis statusas pripažįstamas asmenims, kurie prisiekę būti ištikimi Lietuvai, dirbo Aukščiausiosios Tarybos įkurtoje Lietuvos policijos akademijoje, turėdami specialųjį ar vidaus tarnybos pareigūno laipsnį ar buvo jos studentai (klausytojai). Įstatyme yra dar viena sąlyga: 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu jie turėjo vykdyti viešosios tvarkos ir visuomenės rimties užtikrinimo funkcijas, saugojo svarbius valstybinius, ūkio ir kitus civilinius objektus.
Laisvės gynėjo Lietuvos policijos akademijos pareigūno ar studento (klausytojo) teisinis statusas pripažįstamas ir po mirties.
Į tokį statusą negalės pretenduoti policijos pareigūnai, kurie dėl tarnybinio nusižengimo atleisti iš tarnybos, nuteisti už tyčinį nusikaltimą ar kurių įvykdyta ar vykdoma veikla nedera su laisvės gynėjo statusu.
Siekiant pagerbti 1990–1991 m. Lietuvos valstybės gynime dalyvavusius tuometinės policijos akademijos darbuotojus ir studentus, Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisas inicijavo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Pagal galiojantį reguliavimą, laisvės gynėjais pripažįstami asmenys, kurie 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu tarnavo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos policijoje, Policijos akademijoje, muitinėje, Šaulių sąjungoje arba būdami studentais (klausytojais) Lietuvos policijos akademijoje iki 1991 m. lapkričio 23 d. prisiekė Lietuvos valstybei.
