Meteorologai: didžiausias potvynis galėtų būti Šilutės teritorijoje

„Pagal dabartinius skaičiavimus, ledonešio prognozė numatoma vasario 28 dienai, tačiau, jeigu vandens lygis nekils sparčiau, ledonešis neprasidės, nes ledas nebus išlaužytas, jis tirps vietoje. Tuomet žymesnio potvynio tikrai nesulauksime. Bet, jeigu vandens lygis kiltų, ledas būtų išlaužytas, tuomet galėtume sulaukti ir ledo sangrūdų upėse, kurios sukeltų lokalius potvynius. Tačiau šiai dienai prognozės nėra labai gąsdinančius ir numatome, kad galime išgyventi šį potvynį žymiai ramiau", - trečiadienį Priešgaisrinės apaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovė J. Stankevič.

Anot jos, sunku tiksliai pasakyti, kada Lietuvoje galėtų prasidėti potvyniai, tačiau spėjama, jog jie gali kilti artėjant kovo mėnesio viduriui.

Kaip teigė J. Stankevič, didžiausias potvynis potencialiai galėtų kilti Šilutės teritorijoje.

„Šiuo metu, sakyčiau, didžiausias potvynis galėtų būti, kaip visada, Šilutės teritorijoje vien dėl to, kad Kuršių mariose storas ledas ir jis sulaikytų einančius ledus, neišleistų jų iš upių, ten susidarytų didžiausios ledų sangrūdos, todėl būtų ir didesnis vandens lygio kilimas", - dėstė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovė.

Jos teigimu, su didesnių potvynių rizika gali susidurti Šiaurės ir Vakarų Lietuva.

J. Stankevič pasakojo, kad iš pradžių buvo baiminamasi, jog šiemet šalyje gali kilti tokio dydžio potvynis, koks kilo Lietuvoje 2010 metais.

Visgi, pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovės, pastebėta, kad šiuo metu vandens lygis upėse nėra toks aukštas, koks buvo prieš 16 metų.

J. Stankevič, paklausta apie galimą Neries patvinimą Vilniuje, teigė, kad dėl to jaudintis nėra pagrindo.

„Vilniaus miestas turi aukštas, gražias krantines, kurios apsaugo miestą ir pačiame mieste pavojaus tikrai nėra, nebent tai būtų kiek toliau nuo Vilniaus, tarkime, Grigiškės, už jų - ten galėtų kažkas būti, bet - nepakilus vandens lygiui, nieko baisaus nesulauksime", - aiškino J. Stankevič.

Paruoštos žmonių gelbėjimui skirtos priemonės

Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino Valstybinį potvynio rizikos valdymo planą, numatantį konkrečius institucijų, savivaldybių ir tarnybų veiksmus, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir operatyvų reagavimą potvynio grėsmės atveju.

Kaip teigė PAGD konferencijoje dalyvavęs Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas, minėtu planu numatyta, kaip potvynių metu tarpusavyje turėtų bendradarbiauti įvairios institucijos.

„Šioje vietoje labai svarbu, kad savivalda gautų svarbią informaciją, dalintųsi informacija dėl trūkstamų resursų, o tuos resursus bandytume kompensuoti valstybės institucijų sąskaita", - sakė NKVC vadovas.

Spaudos konferencijoje PAGD direktorius Renatas Požėla paragino visuomenę naudotis mobiliąja programėle „lt72.lt", kurioje pateikiama informacija ir apie galimų potvynių rizikas, veiksmus, kurių reikėtų imtis potvynių metu.

Ugniagesiai, pasak R. Požėlos, savo ruožtu jau dabar yra pasiruošę potvyniams šalyje. Daugiausiai dėmesio, anot PAGD vadovo, skiriama strateginiams taškams, iš kurių pagalba žmones pasiektų greičiau.

„Esame pasirengę naudoti transporto priemones, kitą įrangą, kurios mums prireiktų, (...) esame pasirengę naudoti katerius, valtis, turime ir tam tikrą specialią įrangą, kuria galima transportuoti asmenis, kitas priemones, esant ledui ar sniegui. Kas svarbu, kad mūsų technika, įranga yra jau dabar dislokuota strateginiuose taškuose tokiuose, kaip Šilutė, Pagėgiai, Klaipėda, siekiant užtikrinti minimalų reagavimo laiką", - kalbėjo R. Požėla.

Taip pat, anot jo, siekiant kuo efektyviau blokuoti vandens tekėjimą, PAGD yra paruošusi smėlio maišų pilstymo įrenginį, kurį dislokavo šalies viduryje - Kaune.

Pasak R. Požėlos, šio įrenginio pagalba galima per minutę pagaminti keturis smėlio maišus.

Galimam potvyniui besiruošianti PAGD taip pat yra pasiruošusi ir vandens pumpavimo siurblius, kurių pagalba galima būtų išsiurbti pastatuose atsiradusį vandenį.