1 nuotr.Vertindamas pastarąją prezidento rinkimų kampaniją, perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda sako, jog vykusios politinės kovos nebuvo itin korektiškos. Visgi, šalies vadovas mano, jog esminis pilietiškumo ir politinės kultūros egzaminas yra išlaikytas.
„Politinės kovos korektiškumas, galima sakyti, buvo vidutinio lygio. Aišku, buvo labai daug skundų – kai kurie kandidatai, matyt, nusprendė, kad geriausia kovoti būtent rašant skundus. Bet visumoje aš laikyčiau, kad tą pilietiškumo ir politinės kultūros egzaminą mes išlaikėme“, – sekmadienio rytą atidavęs savo balsą prezidento rinkimuose žurnalistams sakė G. Nausėda.
Vertindamas šių metų rinkimų kampaniją su 2019 m. prezidento rinkimais, G. Nausėda tikino daug skirtumų nematąs.
„Manau, kad pats dalyvių skaičius panašus. Vertybės, kurios buvo atstovaujamos, buvo ir tuo metu panašios, ir kandidatų buvo panašių, tiesą sakant. Tad labai reikšmingų skirtumų nebuvo“, – sakė jis.
Tuo metu klausiamas, už ką pats atidavė balsą, G. Nausėda tikino balsavęs „už stabilumą, patikimumą ir tęstinumą“.
Antrosios kadencijos poste siekiantis šalies vadovas nenorėjo prognozuoti, ar rinkimuose prireiks antrojo turo. Jis taip pat nespėliojo, kas iš konkurentų būtų palankiausias varžovas kovoti antrame prezidento rinkimų ture.
Užsiminė apie pirmuosius darbus ir pokyčius Ministrų kabinete
Klausiamas, kokie laukia pirmieji darbai išrinktojo prezidento, G. Nausėda užsiminė apie galimus pokyčius Vyriausybėje.
„Esant tokiam, kaip sakoma, daugiau techniniam Vyriausybės pertvarkymui, vis dėlto, prezidentas turi imtis iniciatyvos ir įnešti tam tikras korekcijas, jeigu mato, kad reikalinga tai padaryti. O aš manau, kad tai reikalinga padaryti“, – nurodė jis, nedetalizuodamas, kokius ministrus matytų poreikį keisti.
ELTA primena, kad sekmadienį vyksta prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Balsavimas rinkimų apylinkėse vyksta nuo 7 iki 20 valandos.
Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai.
Antrosios kadencijos siekia Gitanas Nausėda, konservatoriai kelia premjerę Ingridą Šimonytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Giedrimą Jeglinską, Laisvės partija – buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą, Darbo partija – savo lyderį Andrių Mazuronį.
Savarankiškai išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus bei partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis.
Referendumo biuletenyje siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
