respublika.lt

TVF ragina neišleisti žmonių iš fondų

(223)
Publikuota: 2024 birželio 04 07:19:24, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Jei Lietuva paklustų TVF nurodymams žmones varu varyti į pensijų fondus, nuo to geriau būtų tik patiems fondams. Eltos nuotr.

Atsižvelgiant į augančias Lietuvos išlaidas ir senėjančią visuomenę, reikalinga pensijų sistemos reforma, tvirtina Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas Borcha Grasija (Borja Gracia). Pasak jo, antroji pensijų pakopa turėtų būti sustiprinta, pasitraukimas turėtų būti kaip galima smarkiau apribotas. Tačiau su tuo kategoriškai nesutinka ekonomistas prof. Romas Lazutka, kuris pateikia įtikinamus argumentus.

 

TVF vėl nurodinėja

B.Grasija pabrėžė, kad iki 2030 m. dirbančiųjų skaičius sumažės nuo 1,8 iki 1,3 mln., tad vis mažesnis žmonių skaičius turės padengti išėjusių į pensiją asmenų išmokas.

„Turi įvykti ir turės įvykti sisteminė pensijų reforma. Šiuo metu pensinė sistema gauna labai daug naudos iš netikėtai geros dinamikos darbo rinkoje. Matome didesnį žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, trumpuoju laikotarpiu greitesnį atlyginimų augimą. Bet senėjimas per tai kerta ir tai daro pastebimai. Nes būtent šie metai bus pirmieji, kai daugiau žmonių išeis į pensiją, nei ateis į darbo rinką. Turėsite vis mažiau darbuotojų, kurie turės sumokėti už augančią dalį pensininkų. Tad tokia sistema galės veikti tik išmokant neadekvačias išmokas arba pervedant didelius kiekius lėšų iš biudžeto, kas gali būti problematiška", - pridūrė jis.

TVF misijos Lietuvoje vadovas pastebėjo, kad prie šios problemos prisidės ir 2026 m. pasibaigsiantis pensinio amžiaus ilginimas. To pasekmė, anot jo, bus besitraukiantis „Sodros" perteklius. Anot B.Grasijos, viena iš priemonių, kuri stabilizuotų šią situaciją - antroji pakopa.

„Antroji pensijų pakopa turėtų būti sustiprinta, stabilizuota. Dalyvavimas turėtų būti skatinamas. O pasitraukimas turėtų būti kaip galima apribotas. Žinoma, mes suprantame, kad nekonstituciška būtų uždrausti", - sakė B.Grasija.

Priklauso nuo požiūrio

Ekonomistas prof. R.Lazutka sakė įdėmiai klausęs TVF išvedžiojimų, tačiau tik išgirdo, kad visuomenė senėja ir reikia reformų. Bet jokių patarimų, išskyrus ribojimą trauktis iš fondų, neišgirdo. Profesorius atkreipė dėmesį, kad senesnė visuomenė neturi tiesioginio ryšio su mažesnėmis pensijomis.

„Seniausia visuomenė Europoje - Italijoje. Žmonės, kuriems daugiau nei 65 metai, ten sudaro 24 proc. visų gyventojų. Airijoje - tik 15 proc. Nepaisant to, Airijoje skurstančių pensininkų yra dukart daugiau nei Italijoje, nors pastarosios ekonomika stagnuoja, o Airijos kyla. Tai tegalima paaiškinti politiniu požiūriu į pensijų sistemą. Portugalija, Graikija su savo ekonomikomis irgi pasiekė, kad skurstančių pensininkų yra gerokai mažiau. Nes daugiau atriekia pensininkams, o ne palieka darbingai kartai. O štai JAV požiūris kitoks, todėl, nors šalis yra turtinga, daug pensininkų skursta", - akcentavo ekonomistas.

Reikia teisingesnio padalinimo

Ką daryti? Jis pateikė konkretų Lietuvos pavyzdį. Pas mus vidutinė senatvės pensija yra beveik 600 eurų, o vidutinė alga „į rankas" - apie 1300 eurų.

„Didžiulis skirtumas, todėl paprasčiausia būtų darbingą kartą kiek labiau apmokestinti, per mokesčius iš jų paimant papildomai, pvz., po 100 eurų ir atiduodant pensininkams. Kadangi pastarųjų yra dvigubai mažiau nei dirbančiųjų, kiekvienam papildomai atitektų po 200 eurų. Tada vidutinė pensija siektų 800 eurų, o alga - 1200 eurų. Pensijos sudarytų apie 60 proc. algos ir tai būtų tipiškas Vakarų Europos standartas. Ir problema išspręsta. Aišku, jei visuomenė senės ir dirbančiųjų bei pensininkų santykis keisis į blogąją pusę, iš dirbančiosios kartos reikės paimti dar daugiau. Tačiau ir jų algos tada jau bus didesnės - vien jau dėl to, kad darbo jėgos poreikis išaugtų", - samprotavo R.Lazutka.

Tiesa, jis pabrėžė, jog negalima iš visų dirbančiųjų papildomai atimti ir išdalinti pensininkams. Reikėtų atsižvelgti į įvairius niuansus. Pavyzdžiui, papildomai nereikėtų apmokestinti dirbančių vienišų mamų, uždirbančių minimalią ar vos didesnę algą, šeimų, kurios didžiąją pajamų dalį atiduoda mokėdami paskolas: mokesčiai turėtų būti progresiniai, iš daugiau uždirbančių galima būtų ir 300 eurų paimti.

Influenceriai nesnaudžia

„Darbinga karta pensininkams turėtų atiduoti skolą, nes ateidama į darbo rinką ji randa tai, kas buvo sukurta dabartinių pensininkų - fabrikus, infrastruktūrą, vaikų darželius ir t.t. Tačiau įvairūs influenceriai nenori mokesčių reformų, nes tai paliestų ir jų kišenes. Tad formuoja nuomonę, esą vyresnio amžiaus žmonėms jau nieko nebereikia. Negi jie nori į Palangą? Turi sodą, gali ten ir kapstytis. O štai Italijoje kavinės pilnos senyvo amžiaus žmonių, žmonės, sulaukę pensijų, gali pakeliauti po pasaulį. Pas mus problemų sprendimų nesiimama, nukreipiant kalbą apie tai, kad ateityje bus dar blogiau: esą pensininkai turi džiaugtis, kad laiku išmirs, nes dar gauna 600 eurų, o vėliau neva negautų ir tiek", - pastebėjo profesorius.

Ekonomistas akcentavo, kad nėra tiesioginio ryšio ir tarp pensijų dydžio bei kaupimo privačiuose fonduose paplitimo.

„Privačios pensijos labiausiai išplitusios anglosaksų valstybėse. Tačiau būtent kai kuriose tose valstybėse skurstančių pensininkų dalis yra gerokai didesnė: Didžiojoje Britanijoje, JAV, Airijoje, Australijoje. O štai Austrijoje, kur privačių pensijų beveik nėra ir kliaunamasi valstybine pensijų sistema, skurstančių pensininkų dalis tesudaro apie 8 proc. Taip kad jokio ryšio tarp privataus kaupimo ir pensijų dydžio nėra. Ir tai visai logiška. Lietuvoje kaupiantieji į fondus perveda 3 proc. nuo atlyginimo ir dar valstybė prisideda 1,5 proc. Vis tiek algos dėl kaupimo dirbantiesiems sumažėja. Todėl jie labiau nenukentėtų, jei tie 3+1,5 proc. būtų atiduoti dabartiniams pensininkams.

Tai būtų socialiai teisinga, nes ir viena, ir kita karta turėtų gyventi panašiai, kai kuriose valstybėse senatvės pensija sudaro net 90 proc. buvusios algos, nes ten paskirstymas teisingesnis. Prisiminkime, kad dabartiniai dirbantieji irgi išeis į pensiją ir tada jau reikalaus teisingesnio paskirstymo", - reziumavo prof. R.Lazutka.

Komentuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas SYSAS:

„Reikia kaip tik elgtis atvirkščiai, nei sako TVF: stiprinti „Sodrą", o ne privačius fondus, kurie gali bankrutuoti ir žmogui riestainio skylę pasiūlyti. Tie pinigai, kurie dabar nukeliauja į privačius fondus, turi atitektų „Sodrai" - bazinių pensijų padidinimui. Tada visi dabartiniai pensininkai pajustų naudą. Juo labiau kad pensininkų skurdas vis didėja. O kad TVF proteguoja privačius fondus - nestebina. Tie fondai ir buvo TVF „išmislas". Daugelis valstybių tų privačių fondų jau „atsikando" - pradedant Lotynų Amerika ir baigiant Europa", - konstatavo A.Sysas.

Politiko teigimu, nors visą laiką buvo reklamuojama, kaip privatūs fondai solidžiai prisidės prie pensininkų gerovės, tai visiškai nepasitvirtino.

„Jei tu nesukaupei 10 tūkst. eurų, kas mėnesį gausi periodinę išmoką. Pernai ji vidutiniškai siekė 25 eurus! Net jei sukaupsi per 10 tūkst. eurų, išmoka tesieks apie 60 eurų", - baisėjosi A.Sysas.

 

 

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
106
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (223)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip švęsite Jonines?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+11 +21 C

+14 +18 C

+14 +18 C

+18 +25 C

+14 +17 C

+21 +23 C

0-5 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s