Finansų ministras: tikėtina, jog kitąmet valstybės skola augs

„Dabar tiksliai nepasakysiu, (…) bet planuojama, kad (valstybės – ELTA) skola vis dėlto šiek tiek didės, nes nemažai yra atliekama avansinių mokėjimų, kurie yra būtini įsigyti karinei technikai, tai skolos lygis, tikėtina, augs“, – pirmadienio „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo K. Vaitiekūnas.

Pasak ministro, kitų metų biudžete bus laikomasi fiskalinio tvarumo – neviršijant Mastrichto kriterijaus ribos bus išlaikytas 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valstybės biudžeto deficitas.

„Mastrichto kriterijai, (…) 3 proc. biudžeto deficitas niekur nedingsta – be abejo, jį labai svarbu išlaikyti“, – teigė jis.

Europos Komisija (EK) Lietuvai patvirtino 6,4 mlrd. eurų vertės lengvatinių paskolų iš gynybai skirtos europinės 150 mln. eurų vertės paskolų priemonės (angl. SAFE) – norėdama gauti šias lėšas kitąmet, Lietuva turės iki lapkričio pateikti investicinius planus.

K. Vaitiekūno teigimu, šios paskolos yra vienas iš Lietuvos kitiems metams planuojamų skolinimosi šaltinių.

„Tai nėra kitas (finansavimo – ELTA) šaltinis, tai yra alternatyvus skolinimosi būdas, kuris pateiks geresnes sąlygas, geresnes palūkanas“, – tikino ministras.

Liepą Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų taryba (ECOFIN) Lietuvai taip pat leido į biudžeto deficitą neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc. BVP.

Tai reiškia, kad 2025–2028 m. laikotarpiu vidutinis šalies grynųjų išlaidų metinis augimas turėtų neviršyti 5,2 proc., o vien 2025 m. – 6,1 proc.

Finansų ministro teigimu, šio mechanizmo taikymas yra suprantamas klaidingai – juo Lietuva esą jau yra pasinaudojusi, todėl išlyga negalės būti panaudota vertinant ateinančių metų biudžeto deficitą.

„Mes ja (išlyga – ELTA) realiai jau esame pasinaudoję – nėra taip, kad 3 proc. plius 1,5 proc. ir būtų lygu 4,5 proc. (leistino biudžeto deficito – ELTA), ten yra ganėtinai sudėtingas mechanizmas, kuris remiasi į 2021 m. gynybos finansavimo lygį“, – aiškino K. Vaitiekūnas.

„Pagrindinė dabar taisyklė, kuri užtikrina fiskalinį tvarumą, yra išlaidų augimas – turime kitiems metams 5,2 proc., po to tas skaičius, jei gerai prisimenu, mažėja“, – tikino ministras.

Pernai finansavimo poreikiui patenkinti bei įsipareigojimams įvykdyti Vyriausybė pasiskolino virš 5,5 mlrd. eurų, šiemet iš viso planuojama skolintis apie 7 mlrd. eurų.

Valstybės skola praėjusių metų pabaigoje siekė daugiau nei 29,97 mlrd. eurų arba 38,2 proc. šalies BVP.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola šių metų pabaigoje sudarys apie 33 mlrd. eurų arba 39,9 proc. numatomo BVP.