Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Lietuvoje atlikdama galvijų stebėseną dėl Mėlynojo liežuvio ligos įtarimus fiksavo penkiuose galvijų ūkiuose Tauragės, Prienų bei Vilkaviškio rajonuose.
Šiuo metu tyrimai atliekami Vokietijos laboratorijoje. Kas toliau? - klausėme VMVT Priežiūros departamento vyresniojo patarėjo Žydrūno VAIŠVILOS.
„Vykdome stebėseną dėl Mėlynojo liežuvio ligos pasienio zonose, tikriname ūkius, kuriuose laikoma nuo 50 iki 200 galvijų, imame galvijų kraują ir vežame tirti į laboratoriją. Būtent atlikdami stebėseną fiksavome Mėlynojo liežuvio ligos įtarimus. Tiesa, galvijams nebuvo išreikštų simptomų. Atsakymus iš Vokietijos laboratorijos turėsime šią savaitę. Išsiaiškinsime, ar yra Mėlynojo liežuvio liga ir koks jos serotipas. Europoje dabar vyrauja 3 ir 8 ligos serotipas", - informavo Ž.Vaišvila.
- Papasakokite apie Mėlynojo liežuvio ligą, kam ji pavojinga, kam - ne.
- Ji pavojinga tik tam tikroms gyvūnų rūšims: galvijams, avims, ožkoms, elniams, kupranugariniams, t.y. alpakoms, lamoms. Ligos simptomai gali būti išreikšti įvairiai, galvijai serga praktiškai besimptomiškai. Sunkiau serga avys, ožkos. Simptomai - sumažėjęs primilžis, karščiavimas, seilėtekis, apsunkintas kvėpavimas ir pan.
- Jei liga bus patvirtinta, tai bus pirmas kartas, kai Lietuvoje fiksuota Mėlynojo liežuvio liga?
- Taip, tai būtų pirmas atvejis. Šiuo metu turime laisvą nuo ligos statusą, tai tą statusą prarastume. Pasitvirtinus ligai, bus apribojimai dėl išvežimo (gyvų galvijų, avių, ožkų ir kitų ligai jautrių gyvūnų, - aut. past.) į kitas šalis. Pačioje Lietuvoje sunkumų nebus, tik išvežant į kitas šalis, nes kiekviena jų nusistačiusi tam tikrus reikalavimus.
- Mėlynojo liežuvio ligą platina Culicoides šeimos smulkieji mašalai, tai ir tų penkių galvijų ūkių atveju „kalti" mašalai? Tiriate aplinkoje mašalus dėl užkrėstumo?
- Ligos specifiškumas toks, kad ją platina mašalai. Liga nuo gyvulio gyvuliui neplinta. Tauragėje buvome pakabinę mašalų gaudykles, bet kol kas nepagavome, nes šalta. Palikome tas gaudykles, atšils orai, gal šiek tiek pagausime.
- Moksliniuose straipsniuose sakoma, kad liga gali plisti ir per sėklinę medžiagą. O ji plačiai naudojama gyvulininkystėje.
- Sėklinės medžiagos surinkimui yra taikomi labai griežti reikalavimai. Tik iš kliniškai sveikų bulių imama. Tokia tikimybė yra pati minimaliausia. Ligos platintojai - mašalai. Mes juk nežinome situacijos, kas darosi Kaliningrado pusėje. Nes maždaug tokioje teritorijoje atsiranda Mėlynojo liežuvio liga. Lenkija palei Kaliningrado sritį nusistatė Mėlynojo liežuvio ligą.
- Europoje dėl Mėlynojo liežuvio ligos labiausiai kenčia pietinės valstybės?
- Taip. Italija, Balkanų šalys, Portugalija. Ir Austrijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Bulgarijoje nustatyta liga. Viskas priklauso nuo klimato ir mašalų aktyvumo, jeigu klimatas šiltas, automatiškai ir naujų ligų atsirada.
- Kovoti su mašalais beprasmiška?
- Faktiškai neįmanoma, galima šiek tiek sumažinti jų naudojant atbaidančias priemones, tvartus smarkiai vėdinant, bet visiškai apsisaugoti neįmanoma. Žinoma, vakcinacija yra viena iš apsaugos priemonių. Yra vakcina kiekvienam serotipui, bet ne visada vakcinacija tikslinga, jeigu tavo gyvuliai kliniškai sveiki.
- Jeigu gyvuliui ligos simptomai neišreikšti, jis tiesiog lengvai perserga Mėlynojo liežuvio liga. Bet ne visiems galvijams taip pasiseka.
- Taip, perserga liga, susidaro antikūniai ir viskas. Gaištamumas nėra didelis nuo šios ligos. Viskas priklauso nuo viruso savybių, jei virusas virulentiškesnis, gaištamumas didesnis. Gaišta daugiau avys, ožkos.
- Į ką atkreipti dėmesį galvijų, ožkų, avių augintojams?
- Jeigu pastebite kokį pokytį, ar pieno sumažėjo, ar galvijas mažiau ėda, praneškite mūsų tarnybai. Bet pirmiausia - laikykitės biosaugos, neįsivežkite neaiškių, neištirtų gyvūnų; dezinfekuokite transporto priemones ir naudokite vabzdžius atbaidančias priemones, nes transporte irgi gali būti mašalų.