Algis Krupavičius: žodžio laisvės gynimas verčiamas aukštyn kojomis

Protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Už laisvą žodį ir žiniasklaidos laisvę", „Šalin rankas", „Čia tikrai niekas nedvokia, leiskit dirbti!", „B... jums į akį, o ne LRT į rankas", „Remygos pirštas LSDP šiknoj" ir pan. kuriuose buvo pavaizduoti prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Inga Ruginienė, socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius ir „Nemuno aušros" pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Vertindamas visą šitą „parodomąją akciją", politologas, humanitarinių mokslų daktaras Algis Krupavičius pabrėžė, kad jos metu viskas buvo apversta aukštyn kojomis.

„Tie, kas labiausiai žodžio laisvę varžo - LRT, pasiskelbia jo pagrindiniais gynėjais. Esminė problema šiandieninėje LRT yra nešališkumas, o tiksliau, šališkumas. Aiškios nešališkumo taisyklės, nešališkumo stebėsenos mechanizmas ir jo įgyvendinimas nacionaliniu, o ne vienos partijos ir vienos nuomonės transliuotoju turinčiame būti Lietuvos radijuje ir televizijoje yra esminis tikslas.

Ir namų darbų LRT čia turi daug. Dabar viskas tikslingai ir sąmoningai supainiojama. Tai leidžia manipuliuoti patiklia ar mažiau politiniais ir socialiniais dalykais besidominčia visuomenės dalimi. Jei visuomeninio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė nesugebėjo dalyvauti Seimo komiteto paskirtuose svarstymuose, tai toliau nebėra kur eiti.

O tokiomis ir panašiomis akcijomis kuriama dūmų uždanga, kuria siekiama uždengti neskaidrumą ir problemas LRT apnuoginusias Valstybės kontrolės išvadas bei sudaryti galimybes išlikti kėdėse M.Garbačiauskaitei-Budrienei ir Co.", - blaiviai situaciją įvertino mokslininkas.

Pasak jo, tikrai teisinėje valstybėje, kur visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs, po tokių manipuliacijų, kai už mokesčių mokėtojų pinigus organizuojama savo munduro valymo ir gelbėjimo operacija, turėtų be kompromisų būti priimami sprendimai.

Kalbėdamas apie esminius momentus A.Krupavičius išskyrė kelis svarbiausius aspektus.

„Pirmiausia, ar parlamento daugumos siūlymai šiek tiek pakeisti LRT vadovų skyrimo ir atleidimo taisykles kaip nors varžo žodžio laisvę? Atsakymas trumpai- ne. Priešingai, siūlymas taikyti absoliučios daugumos taisyklę, priimant esminius sprendimus, LRT taryboje, kai absoliuti dauguma yra 7 balsai yra geresnis sprendimas, nei dabar esama 2/3 taisyklė arba 8 balsai iš12 narių.

Kodėl 7 balsai geriau tinka 12 narių taryboje, o ne 2/3 dauguma (8 balsai)? Padidinus balsų skaičių nuo 7 iki 8, vienas papildomas narys įgyja faktinę galią blokuoti kiekvieną sprendimą. Veto galimybės išplečiamos. Taip pat tokiu atveju smarkiai išauga aklavietės rizika. 12 narių institucijoje dažnai pasitaiko 7 narių dydžio koalicijos (58 proc.).

8 narių koalicijos (67 proc.) pasitaiko daug rečiau, todėl priimti sprendimus tampa sunkiau, - patikslino specialistas. - Vienintelis nukrypimas sunaikina daugumos sutarimą. Taikant 8 balsų reikalavimą, jei egzistuoja 8-9 narių koalicija, vienas nukrypimas žlugdo sprendimus.

Esant 7 balsų slenksčiui, sistema yra atsparesnė prieš individualius nesutarimus. Lyginis narių skaičius (12) jau ir taip kelia 6-6 skilimų ir patinės situacijos riziką. Nustačius 8 balsų barjerą, šio paralyžiaus tikimybė padidėja, o ne sumažėja.

Dar vienas iečių laužymo dėmuo yra slaptas ar atviras balsavimas turi būti taikomas LRT taryboje. Čia verta pasižiūrėti į kitų ES šalių praktikas. Jos gana vienareikšmiškos. Kai sprendžiami visuomeninių transliuotojų vadovų atleidimo klausimai, tai balsavimas yra slaptas, o ne atviras.

Tarp galimų pavyzdžių yra Šiaurės Europos šalys, Estija, Nyderlandai, arba šalys, kurios pagal žiniasklaidos laisvės indeksą pirmauja pasaulyje. Nors ir Lietuvos 13- 14 pozicijos pastaraisiais metais šiame indekse jokių grėsmės indikacijų žiniasklaidos laisvei nerodo. Net priešingai.

Lietuva lenkia jame Austriją, Belgiją, Ispaniją, Prancūziją ir kitas ilgesnes demokratijos tradicijas turinčias šalis. Galiausiai Lietuvoje visais jautriais visuomenei klausimais, kaip taisyklė, balsavimas yra slaptas, nes atvirą balsavimą yra lengviau paveikti ir net kontroliuoti suinteresuotoms pusėms."

Apibendrindamas nūdienos realijas, A.Krupavičius pabrėžė, kad jei institucija turi priimti sprendimus nuolat, tvirtinti biudžetą, priimti rezoliucijas ir t. t., 7 balsai taryboje iš 12 narių užtikrina ženkliai efektyvesnį institucijos funkcionavimą.

„Absoliučios daugumos taisyklė yra gera ir tinkama. O 2/3 norma yra perteklinė ir ydinga, nes mažoje organizacijoje itin didina veto veikėjų galią, todėl pokyčiai LRT sistemoje yra būtini ir atidėlioti šių sprendimų nereikėtų", - apibendrino politologas.

Seime pateiktas siūlymas, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui slaptu balsavimu, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų LRT tarybos narių.

Šiuo metu įstatymas numato, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių.