Advokatė: nuosprendis Žemaitaičiui bus skundžiamas ne dėl bausmės

„Apeliacinis skundas neabejotinai bus teikiamas. Net žurnalistai pastebėjo, kad prokuroras prašė skirti daugiau negu 10 kartų didesnę baudą, prašė netgi poveikio priemonės, kuri pagal įstatymą netgi negalima. Net apkaltinamojo nuosprendžio atveju mes buvome įsitikinę, kad nei pasiūlyta bausmė, nei neegzistuojanti poveikio priemonė nebus paskirta, jeigu ir Remigijus Žemaitaitis bus pripažintas kaltu", – Eltai sakė R. Žemaitaičio advokatė Egidija Belevičienė.

Ji teigia, kad skundas tikrai bus teikiamas ne dėl bausmės, o dėl to, kad politikas yra įsitikinęs, jog jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, be to, teismas dalį jų pašalino iš kaltinimo.

„Mūsų vertinimu, jo (R. Žemaitaičio – ELTA) išsireiškimai galbūt buvo nekorektiški, galimai kažką šokiravo, bet nesiekė tokio pavojingumo, už ką asmuo baudžiamas būtent kriminaline bausme, būtinai turi būti teistumas. Yra kitų atsakomybės formų, pavyzdžiui, konstitucinė atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio (paskutinė priemonė – ELTA). Mūsų manymu, negražios, neuždraustos ir kažkada visuomenėje paplitusios skaičiuotės pacitavimas neturėtų būti prilyginama kriminaliniam nusikaltimui“, – Eltai sakė R. Žemaitaičio advokatė.

Teismas: bauda yra tinkamiausia bausmė 

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį kaltu dėl antisemitinių pasisakymų pripažino „Nemuno aušros“ pirmininką R. Žemaitaitį.

Jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Jei nuosprendis įsiteisės, politikas ją turės sumokėti per du mėnesius.

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Justas Laucius R. Žemaitaičiui siūlė skirti dešimt kartų didesnę – 51 tūkst. 250 eurų –  piniginę baudą. Prokuroras taip pat prašė paskirti politikui baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (1250 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

„Kaltinamasis Remigijus Žemaitaitis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie baudžiamojo įstatymo priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, yra aukštojo teisinio išsilavinimo, turi šeimą. Nuosprendžio priėmimo metu yra Lietuvos Respublikos Seimo narys. Kaltinamojo Remigijaus Žemaitaičio atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Už „Nemuno aušros“ lyderiui inkriminuotus nusikaltimus Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, trijų teisėjų kolegija padarė išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis R. Žemaitaičiui gali būti pasiekti kaip bausmę paskiriant baudą.  

Baudos dydį reglamentuoja įstatymai. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatoma bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio – tai yra nuo 2 500 iki 100 000 eurų.

„Kaltinamajam, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nustatytinas baudos dydis mažesnis už vidurkį, artimesnis minimaliam, o paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas baudos bausmės tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Baudžiamojo poveikio priemonės kaip prašė prokuroras teismas neskyrė.

Politiko žodžiai įvertinti kaip niekinantys

Teismas nusprendė, kad, būdamas valstybės politiku R. Žemaitaitis 2023 m. gegužę ir birželį vartojo niekinančią žmogaus orumą kalbą, skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų žydų tautybės. Byloje buvo tiriami ir vertinami 7 politiko socialiniame tinkle paskelbti įrašai ir parlamente partijos pirmininko viešai pasakyta kalba.

Konstatuota, kad politiko vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat jo kalba, pasakyta Seimo posėdyje, peržengė Konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribas ir atitiko Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.

Teismas pažymėjo, kad įrašuose politikas naudojo žeminančią, žmogaus orumą niekinančią ir tautiniu pagrindu priešiškumą kurstančią kalbą. Nemaža dalis pasisakymų buvo pateikti remiantis istoriniais šaltiniais nepagrįsta, tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žydų tautybę kaip grupę kaltino įvairiais istoriniais nusikaltimais, sovietinėmis represijomis ir kitomis tragedijomis, įvykusiomis XX amžiuje. 

Teismo vertinimu, tokio pobūdžio vieši pareiškimai skatino priešiškumą ir stiprino neigiamus stereotipus, todėl neatitiko Konstitucijoje garantuojamos saviraiškos laisvės turinio.

Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

Pagal kaltinamąjį aktą, taip pat R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.