Birželio 7 d. duris atvėrė Venecijos bienalė – seniausia ir aukščiausiai vertinama šiuolaikinio meno paroda, rengiama kas du metus. Kaip muzikos mylėtojai laukia didžiųjų muzikos festivalių, kino gurmanai – prestižinių kino apdovanojimų, taip vizualiojo meno profesionalai ir mėgėjai laukia Venecijos bienalės. Čia rodomi kūriniai, tendencijos ir kryptys aptariami ir prisimenami praktiškai iki sekančios bienalės.
Venecijos bienalės pradžia – 1895 m. Skirtingų tautų atskiri paviljonai buvo įkurti tam, kad juose kiekviena šalis galėtų rodyti pasirinktus savo menininkus. Iš pradžių bienalė užėmė tik Guerini parko teritoriją, tačiau ilgainiui, vis didėjant dalyvių skaičiui, ji išplito po visą Veneciją.
Venecijos bienalės dalimi yra ir Venecijos filmų festivalis, ir Venecijos Architektūros bienalė. Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis kaip Venecijos bienalės dalis buvo pradėtas rengti 1999 m.
Magnetizmas
Venecijos bienalę galima apibūdinti kaip meno pasaulio Olimpiadą. Čia savo svarbiausių menininkų kūrinius eksponuoja šalys iš viso pasaulio – nuo Armėnijos iki Venesuelos. Kiekviena jų tikisi laimėti pagrindinį prizą – Auksinį liūtą.
“Šalia didžiųjų muziejų ir visų meno mugių, festivalių ir trienalių, Venecijos bienalė nepraranda savo traukos ir išskirtinimo. Ji turi kažkokio magnetizmo”, - sako šių metų bienlės kuratorius, švedas Daniel Birnbaum.
“Venecijos bienalės nereikia mylėti, apie ją reikia diskutuoti. Ir jei čia apsilankę žmonės diskutuos, tai bus geriausias iš mano pasiektų rezultatų,” – sako kuratorius.
Venecijos bienalė suteikia galimybę pamatyti didžiulį kiekį modernaus meno viename iš turtingiausią istoriją turinčių miestų. Šių metų, 53-ojoje Venecijos bienalės pagrindinėje parodoje „Kuriant pasaulius“ rodomi 90 menininkų. Atskiruose paviljonuose įsikūrę 77 valstybių ekspozicijos.
Lietuvos ekspozicija
Lietuva Venecijos bienalėje dalyvauja nuo 1999 metų.
Šiais metais Lietuvai atstovauja menininko Žilvino Kempino instaliacija "Tūba". Ekspozicijos kuratorė – menotyrininkė Laima Kreivytė. Lietuvos paviljoną atidarė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio ir kuriančio 39 metų lietuvių menininko Ž. Kempino konceptualiai ir vizualiai įtaigus kūrinys "Tūba" - tai 26 metrų ilgio nespalvota instaliacija, primenanti perregimą tunelį ir sukurianti neįprastą erdvės iliuzijos pojūtį. Ji sudaryta iš pagrindinių geometrinių figūrų, naudojant įprastas statybines medžiagas bei magnetinę vaizdajuostę, kaip skulptūrinę medžiagą.
Daugiau nei dešimtmetį Niujorke gyvenančio Ž. Kempino kūryba sulaukė palankaus meno kritikų vertinimo ir pelnė kūrėjui tarptautinį pripažinimą. 2007 m. žurnalas "Art Review" pristatė Kempiną kaip vieną iš 25 ateities menininkų, kuriuos būtina žinoti. Tais pačiais metais lietuvių menininkui buvo įteikta prestižinė "Calder" premija. Menininko darbai nuolat eksponuojami personalinėse ir grupinėse parodose Lietuvoje bei užsienio šalyse. Venecijos bienalei vokiečių leidykla "Dumont" išleis Ž. Kempino darbų katalogą.
Neišvengiamas populiarumas
Venecijos bienalės lankytojai turi dėl ko paniurzgėti. Pernelyg daug informacijos, prastos eksponavino sąlygos, pernelyg karštas oras, prastas menininkų pasirinkimas – sąrašą galima būtų tęsti. Tačiau čia atvykti stengiasi visi, kam įdomus šiuolaikinis menas. Kodėl? Nuolat augant meno globalizacijai, tampa labai svarbu turėti visuotines susitikimų vietas, o Venecija iš jų – bene svarbiausia. Taip pat – nepaisant visko, tai vienas gražiausių pasaulio miestų. Tad galima skųstis, o galima užsimerkti prieš nesklandumus – juk vis viena norėsi važiuoti ten ir kitais metais.
Jau pirmąją bienalės dieną buvo parduota beveik 5000 bilietų, o žurnalistams skirtuose renginiuose, vykstančiuose iki oficialaus atidarymo, apsilankė beveik 4000 žurnalistų.
Kas dveji metai rengiama tarptautinė Venecijos bienalė prasidės birželio 7 dieną ir tęsis iki lapkričio 22 d.
Venecijos bienalės atidarymo metu išdalinti apdovanojimai:
Pagrindinį prizą – „Auksinį liūtą“ pelnė geriausiu nacionaliniu paviljonu paskelbtas JAV paviljonas su Bruce'o Naumano „Topologiniu sodu“;
Geriausiu kuruojamos parodos menininku pripažintas vokietis Tobiasas Rehbergeris („Tai, ką tu myli, tave taip pat ir pravirkdo“);
Perspektyviausiam menininkui teikiamas „Sidabrinis liūtas“ atiteko švedei Nathalie Djurberg;
“Auksiniai liūtai” už viso gyvenimo nuopelnus įteikti japonų kilmės amerikiečių menininkei Joko Ono (Yoko Ono) ir amerikiečių konceptualistui Džonui Balsedari (John Baldessari).
