Rašytojas Antanas Drilinga, šiemet tyliai atšventęs savo devyniasdešimtetį, yra išleidęs apie dvidešimt lyrikos rinkinių, parašęs aštuonis romanus ir keletą publicistikos knygų.
Savo metu jis vadovavo leidiniams „Moksleivis", „Literatūra ir menas", „Nemunas". Ypač gražus įdirbis paliktas pastarajame.
Jaunas redaktorius, kuriam buvo patikėta leisti pirmąjį lietuvių žurnalą jaunimui, iš karto suformavo gerą leidinio kryptį, tematiką, formatą.
„Nemunas" tuometinėje epochoje (1967-1972) drąsiai pravėrė duris į vakarietiškų vertybių bei kūrinių pasaulį, nebijojo rašyti drąsiai, patraukliai, nesidairant į nustatytus ideologinius standartus.
Žurnalas tapo itin populiarus, ir greitai pasiekė stulbinantį tiems laikams tiražą - 75.000 egzempliorių...
Kone kiekvienas numeris, o ypač žurnalo redaktorius buvo smarkiai „tarkuojami" partijos Centro komitete. Bet Kalantos susideginimas ir Vytauto Kubiliaus drastiško straipsnio apie socialistinį realizmą išspausdinimas buvo ta raudona linija, kuri išsekino ideologinių cenzorių kantrybę.
Antanas Drilinga buvo atleistas iš pareigų...
Kas liko rašytojui? Kūryba - eilėraščiai, romanai, publicistika. Ypač daug ir kūrybingai padirbėta muzikos srityje.
Su kompozitoriumi A.Rekašiumi sukurta opera - oratorija „Šviesos baladė". Ypač intensyviai bendrauta su kompozitoriumi Algimantu Bražinsku.
Kartu su juo sukurti miuziklai „Pagramančio šnekučiai", „Žemės paukščiai", operos „Kristijonas" ir „Liepsna". Yra išvertęs kelių operų libretus.
Bendraujant su kompozitoriumi Algimantu Bražinsku, sukurta nemaža dainų. Ypač dažnai skambėdavo jų sukurta melodija „Aukštaitija mana".
Poetas čia gražiais žodžiais apdainavo savo gimtąjį regioną, mylimus Aukštaitijos kalnelius, gelsvai siūbuojančias rugių varpas: „Lyg juosta pievas ir laukus / Apjuosia Žeimena. / Kur ežerai žali, žali - / Aukštaitija mana".
Tas pats kūrėjų duetas buvo sukūręs itin smagią dainą „Sugėrovų himnas". Anais laikais ta daina skambėjo linksmai ir patraukliai. Jos priedainyje sakoma: „Kaip neišgersi, jei geras ūpas, kaip nesvyruosi, jei žemė supas"...
Bet vėliau, prasidėjus blaivybės epochai, ši daina natūraliai prarado įtaigą ir išnyko iš dainininkų repertuaro.
Užtat populiaria tapo Antano Drilingos žodžiais parašyta daina „Pasimatymas", kuriai muziką sukūrė kompozitorius Mikalojus Novikas - vienas ryškiausių lietuviškos estrados kūrėjų, parašęs net penkis šimtus skirtingų žanrų kūrinių. Išleista dešimt jo autorinių plokštelių, o albumo „Mikalojaus Noviko estradinės dainos" tiražas siekė net šimtą tūkstančių vienetų...
Prisiminkime šios dainos žodžius.
Ridinėjas juokas grindiniu,
Saulė rieda dangumi.
Aš taip laukiu pasimatymo
Paupy su tavimi.
Priedainis:
Susitiksim prie Vilnelės,
Kai pavasaris žydės.
Susitiksim prie Vilnelės -
Laimė mudu palydės.
Visas Vilnius vaikšto gatvėmis,
Vilnių gaubia šiluma.
Ak jaunyste, ak pavasari,
Ak padangių žydruma!
Kai keliauja per senamiestį
Amžinai jauna daina,
Aš taip laukiu pasimatymo,
Mano skambanti daina!
Antanas Drilinga - Anykščių rajono garbės pilietis. Savo vasaras jis visuomet praleidžia tėviškėje. Čia jis nesėdi prie rašomojo stalo: meistruoja prie medžio staklių, renka grybus ar uogas, džiaugiasi nuosabiu gamtos pasauliu.
Čia dažnai atvažiuoja Anykščių bibliotekininkai, kultūros žmonės - bendros kalbos niekada netrūksta...