V.Vincevičiūtės gyvenimo nuotykis

- Vieną dieną, rodos, metei darbą, nusibodusią aplinką ir leidaisi keliauti po pasaulį, tiesa? Kiek jau laiko keliauji ir kas paskatino tokiai ilgai kelionei?

- Vieną dieną tiesiog nusprendžiau, kad nėra geresnio laiko nei dabar, tad ėmiau ir išvažiavau į tą didelį-mažą pasaulį. Visada norėjau turėti galimybę pasibastyti ilgiau nei savaitę ar mėnesį, kiek įprastai gali sau leisti dirbdamas, ir patyrinėti kuo tolimesnius kraštus, kur gamta ir kultūra yra smarkiai kitokia nei pas mus. Šiek tiek jau buvau pavargusi ir nuo rutinos bei intensyvių darbų, lietuviško šalto oro ir kartais niūrių nuotaikų. Todėl leidau sau tiesiog imti ir padaryti tai, apie ką beveik visi pasvajojam sakydami: "O, kaip būtų gerai imti ir tiesiog išvažiuoti kokiems metams.." Bet esmė tai, kad tas "gerai" iš tiesų yra tik per vieną žingsnį – tavo paties sprendimą. Tiesa, jį nėra lengva padaryti (bent man nebuvo), ypač kai jau turi susikūręs patogų gyvenimą, mielą draugų ratą, sėkmingą karjerą, įdomių veiklų ir pan. Bet nors esu gana ramus žmogus, mėgstu sau pateikti iššūkių, o šį kartą jie dar ir puikiai derėjo su tuo, ką labai norėjau daryti – patenkinti savo aistrą keliauti. Taip prieš dvejus metus viską palikau ir nusipirkau bilietą į vieną pusę. Apkeliavau nemažą rutulio dalį Azijoje, tuomet trumpam buvau grįžusi į Lietuvą. Tačiau ilgiau užsibūti dar nesinorėjo, tad dabar ir vėl keliauju, tik šįkart kitapus Atlanto.

- Kiek laiko užtruko pasiruošimas? Ar tiesiog susikrovei daiktus ir išvažiavai, kur akys mato?

- Kai jau priėmiau sprendimą, susiruošiau greitai. Pasirūpinau skiepais, svarbiausiais daiktais kelionei, susitvarkiau visus formalumus ir sėdau į lėktuvą, skrendantį į Honkongą. Kuo mažiau daiktų turi kelionėje, tuo paprasčiau. Absoliučiai viską gali nusipirkti pakeliui, ir tai tikrai nekainuoja brangiau. Brangu ir nepatogu yra tempti didelį lagaminą, jį kaskart registruoti į lėktuvus ir pan. Kai viskas telpa vienoje kuprinėje (o telpa tikrai!), viskas vyksta daug greičiau ir paprasčiau. Iš pradžių ir aš turėjau gerokai per daug daiktų, bet pakeliui dalį jų tiesiog išmečiau, o vertingesnius parsiunčiau paštu atgal į namus. Ta banali frazė, kad svarbiausia turėti pasą ir banko kortelę, yra visiška tiesa. Banko korteles, beje, rekomenduoju turėti kelias, dar geriau – skirtingų bankų ir tipų. Tai labai padeda, kai kuri nors staiga nebeveikia, dingsta ir pan. Taip pat į būtiniausių daiktų sąrašą įtraukčiau receptinius vaistus, jei jie yra reikalingi, nes jų nusipirkti gali būti gan sudėtinga. Visa kita galima rasti be jokių rūpesčių.

- Nebuvai numačiusi, kokias vietas nori aplankyti pirmiausia?

- Mėgstu keliauti be plano, todėl žinojau tik tiek, kad skrendu į Honkongą, o iš ten – į Filipinus. Viskas. Visa kita – kur, kada, kaip ir su kuo keliauti – sprendžiau pakeliui. Priklausomai nuo nuotaikos, noro ar net oro. Mėgstu šilumą, tad po Filipinų nukeliavusios į Japoniją vėlyvą rudenį mane pasitikęs lietus ir šaltis visai nenudžiugino. Nusprendžiau, kad kita stotelė bus ne Pietų Korėja, kuri visai pašonėje, bet Singapūras. Nes ten šilčiau. Į Korėją, Kiniją ir aplinkines šalis grįžau vėliau, kai sušilo. Tuo metu aplankiau Pietryčių Azijos šalis, Australiją ir Naująją Zelandiją. Ji, beje, buvo mano didžiausia svajonė dar nuo mokyklos laikų, kai geografijos mokytoja sukiodama gaublį sakydavo, kad štai čia ta nuostabi šalis, labiausiai nutolusi nuo mūsų. Ir ji tikrai nuostabi. 

- Kaip reagavo tavo artimieji, kai sužinojo, kad keli sparnus neribotam laikui velniai žino kur?

- Artimiesiems tai nebuvo labai džiugi žinia. Aišku, jie nerimavo, kad staiga palieku viską, ką susikūriau, ir išvykstu taip ilgam, viena, be jokio plano, jokio konkretumo, velniai žino kur. Kol kas jie vis dar nėra didžiausi tokio mano sprendimo gerbėjai, bet būna smagu išgirsti, kad sekdami mano keliones ir jie savotiškai keliauja bei atranda įdomių dalykų. Kiti klausė, kas man nutiko, ar viskas gerai. Suprantu, kad tokie sprendimai nėra įprasti, bet pakeliui sutinku nemažai tokių pat pasaulį tyrinėjančių keliautojų ir nesijaučiu keistuolė. O jei ir esu, tai džiaugiuosi priklausydama būtent tokiam keistuolių klubui, kur kasdien pasitinka naujų kultūrų įdomybės, nauji skoniai, kvapai, kalbos, žmonės, istorija, menai, gamta ir t.t. Tiesiog padariau tai, ką norėjau, užuot svajojusi apie tai sėdėdama ant sofos. Išspyrusi save iš komforto zonos,atradau ir išmokau labai daug. Tapau daug laisvesnė, drąsesnė ir atviresnė. Neturėjau tikslo ieškoti savęs, nes jaučiausi gerai. Tačiau meluočiau, jei sakyčiau, kad tai nevyksta. Turbūt kaip ir bet kokiose naujose situacijose keliaudamas natūraliai atrandi naujų savo asmenybės spalvų – per sutiktus žmones, patirtis, įspūdžius. Tuo pat metu augi ir tobulėji.

- Kartais sakoma, jog "kas per daug, tas nesveika". Kaip manai, kelionių gali būti kada nors per daug?

- Žinoma, gali būti per daug, kaip ir bet ko kito. Tačiau kai taip nutinka, pajunti ir tuomet padarai kitus sprendimus. Jei keliaudamas jautiesi gerai, vadinasi, "per daug" dar negresia. Man kelionės yra didelė aistra, todėl nežinau, ar tai kada pabos. Man įdomūs nauji dalykai, naujos vietos, naujos žmonių istorijos, neįprasta gamta, pakeliui nutinkantys nuotykiai. O keliauti dabar itin paprasta. Vos kelios valandos, ir tu jau gali būti visiškai kitokiame pasaulyje. Tiesa, gali keistis pats būdas, kaip norisi keliauti. Iš pradžių man norėjosi labai daug pamatyti, ir kuo greičiau, o dabar vis dažniau sustoju ilgesniam laikui ir stengiuosi pažinti vietas ne vien turisto akimis.

- Kiek šalių jau esi aplankiusi ir kurios paliko didžiausią įspūdį, kur ištiko kultūrinis šokas, kur norisi sugrįžti, o gal yra ir tokių, kurios stipriai nuvylė?

- Aplankiau beveik 50 šalių, bet dar žemėlapyje daug nematytų vietų. Visos jos yra skirtingos ir kiekvienoje jų atrandi kažką naujo bei ypatingo. Geriausius ir šilčiausius žmones sutikau Mianmare, kuris dar tik pravėrė plačiau duris turistams. Skaniausią maistą ragavau Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Italijoje, o į praeitį patekau Kuboje, kur kiekvienas vietinis – nuo vaiko iki senjoro – tiesiog tobulai šoka salsą. Jau minėjau ir Naująją Zelandiją, kur bene kiekvienas kampelis yra vertas atviruko. Gamta įspūdinga ir Kinijoje, bet čia kol kas grįžti man nesinori dėl kultūrinių skirtumų. Žmonės man pasirodė labai nemandagūs. Jiems yra normalu kitą ir pastumti, ir apspjauti, ir apšaukti. Be to, provincijoje niekas nekalba angliškai ir nesupranta lotyniškų rašmenų, o "Google" pagalbos pasiteirauti negali, nes jis čia neveikia. Didmiesčiuose, tiesa, situacija geresnė, nes jie daug kosmopolitiškesni. Labiausiai nustebinusi gerąja prasme kol kas yra Australija. Čia kaip vaikas tyrinėjau visus nematytus gyvius ir augalus, kartais nuoširdžiai nesuprasdama, kokioje planetoje esu. O naujausi potyriai dabar dar kirba iš Nikaragvos, kur teko ne tik nučiuožti nuo ugnikalnio šlaito su vietine „snieglente“ (tiksliau turbūt būtų vadinti „lavalente“), bet ir užlipti ant aktyviausio vulkano kraterio ir pažiūrėti į degančia žeme besispjaudantį pragarą vos per porą žingsnių, tikintis, kad šiandien ta diena, kai jis galiausiai išsiverš. Šį adrenaliną dar dabar nešiojuosi, bet jau  tyrinėdama Niujorko gatves.

- Kas tau kelionėse svarbiausia?

- Iš esmės svarbiausia jaustis saugiai. Būna, kad tenka lankytis vietose, kurios nėra pačios saugiausios, bet jei tik galiu, stengiuosi specialiai netampyti likimo už ūsų. Visa kita priklauso nuo tavęs, kiek esi smalsus atrasti naujų ir įdomių dalykų. O jų yra visur. Gali nuvažiuoti į gražiausias šalis, bet visą laiką praleisti viešbutyje prie baseino ir nepamatyti unikalių dalykų, esančių vos už kampo. Aš mėgstu pažinti aplinką, tyrinėti, bendrauti su žmonėmis, ragauti naują maistą, todėl man retai būna nuobodu.

- Esi komforto mėgėja ar tau kelionėje užtenka tik dušo ir švarios lovos?

- Man nebūtinas penkių žvaigždžių viešbutis, bet nemiegu ir paplūdimiuose. Jeigu reikėtų, jokių problemų man tai nesudarytų. Yra tekę miegoti ir keistuose rūsiuose, oro uostuose, nes kelionėse visko pasitaiko. Tačiau dažniausiai renkuosi gana paprastas vietas ir neturiu didelių reikalavimų. Svarbiausia, kad jos būtų švarios ir saugios.

- Ne paslaptis, kelionės kainuoja pinigus... Dirbi nuotoliniu būdu ar keliauji iš santaupų?

- Moku keliauti ekonomiškai, bet kartu netaupydama naujoms patirtims. Keliauju iš santaupų ir kartu mielai imuosi įvairiausių projektų, kuriuos galiu daryti nuotoliniu būdu. Šiais laikais vieta darbui tampa vis mažiau aktuali, nes visur gali rasti internetą, be to, nuskristi iš bet kurio pasaulio kampelio, kur tik reikia, galima labai greitai. Keliaujant išlaidos labai priklauso nuo to, ko nori. Gali išleisti labai daug, o gali ir labai mažai. Labai padeda žinojimas, kur ir kaip gali sutaupyti kiekvienoje šalyje, šiek tiek reikia ir organizacinių įgūdžių bei išmonės. Daugybę puikių dalykų išbandžiau ir atradau nesumokėjusi nė cento. Reikia tik būti smalsiam, atviram ir bendraujančiam, nepatingėti pasidomėti tos šalies vietinių žmonių gyvenimu, nes iš jų išmoksti daugiausia. Sutikti kiti keliautojai taip pat dažnai duoda labai naudingų patarimų.

- Kokie trys patarimai, gauti iš vietinių ar kitų keliautojų, tau pasirodė naudingiausi?

- Patarimų keliaujant išgirsti tikrai daug ir labai įvairių, tai priklauso nuo šalies ir to, kas aktualu joje būnant. Svarbu bendrauti su žmonėmis. Dažniausiai vietiniai geriausiai pataria, kur rasti patį skaniausią tos šalies maistą, ką pamatyti ir kaip pigiau bei paprasčiau nuvažiuoti į įdomias vietas. Jei susidraugauji, jie neretai mielai parodo gražiausius kampelius, apie kuriuos turistai nieko nežino. Asmeniškai man tai vienas geriausių būdų pažinti kultūrą. Pavyzdžiui, kas gali būti autentiškiau nei ragauti Indonezijos mažame kaimelyje gyvenančios senutės pagamintą vakarienę, susirangius ant jos mažos svetainės grindų? Ta senutė - mama dukros, su kuria vos prieš keletą valandų susipažinai kelte vykdama iš vienos salos į kitą. Labai pravertė ir patarimai, kuriose šalyse pigiau pasidaryti vizas į kitas valstybes, kur paprasčiausia kirsti sieną, kaip išvengti vietinių bandymo pasipelnyti iš tavęs kaip turisto, kur vyksta geriausi nemokami koncertai ir pan. Apibendrinti būtų sunku, nes šalių daug ir kiekvienai jų aktualūs skirtingi dalykai. Daug naudingų patarimų galima rasti ir internete. Tarkim, vykstant į Japoniją labai stipriai padės sutaupyti traukinių pasas, kurį galima nusipirkti tik prieš įvažiuojant į šalį, arba verta žinoti, kokias programėles įsidiegti į savo telefoną, kad Kinijoje vis dėlto pavyktų prisijungti prie "Google" (taip pat būtinai dar prieš atvykstant) ir kt.

- Ar galėtumei pasakyti, kokios pinigų sumos tavo poreikiams užtenka Azijoje, Amerikoje, Australijoje? Juk kainos visur skiriasi, kad ir kaip ekonomiškai keliautum..

- Kainos iš tiesų skiriasi, todėl aš visuomet stengiuosi mintyse turėti dienos ar savaitės biudžetą, kiek galiu išleisti šioje šalyje, ir pagal tai atitinkamai viską organizuotis. Tarkime, kokiame Vietname viskas neįtikėtinai pigu, kaip ir daugelyje Pietryčių Azijos valstybių, o Australija ar Amerika ne tokia draugiška piniginei. Azijoje paprasto viešbučio kambarys retai kainuos daugiau nei 10 dolerių, o hosteliai kartais pasiūlo apsistoti ir už 4 dolerius su puikiais pusryčiais ar net nemokamais gėrimais vakare. Žinoma, jei norisi prabangos, čia galima rasti ir geriausius, brangiausius viešbučius. Australijoje ar Amerikoje kainos stipriai didesnės - tiek maisto, paslaugų, tiek ir viešbučių. Tačiau ir čia galima rasti paprastų motelių už 20-30 dolerių. Juose dažnai telpa mažiausiai keturi žmonės, tad keliaujant su draugais išlaidos sumažėja. Nebijantiems bendrauti visiškai nemokamas būdas yra apsistoti naudojantis tokia bendruomene, kur vietiniai žmonės priima tave į savo namus be jokio užmokesčio. Tai fantastiškas būdas susirasti draugų ir pajusti vietinių žmonių gyvenimą.

- Ieškai šalies, kurioje galėtumei įleisti šaknis giliau, ar vis dėlto visuomet traukia namai ir kelionės tėra laikinas gyvenimo nuotykis?

- Lietuva yra ir bus mano namai. Žinau, kad visuomet galiu čia grįžti. Kaip tik netrukus ketinu aplankyti šeimą ir draugus, bet ne ilgam. Šiuo metu noriu pabandyti pagyventi kitoje šalyje. Niekada negyvenau niekur ilgesnį laiką, todėl man būtų labai įdomu pajusti kitą kultūrą ir jos gyvenimą kiek artimiau. Kol kas dar renkuosi, kur tai galėtų būti. Yra toks posakis, kad mes planuojam, o dievas juokiasi. Man ir pačiai įdomu, į ką galiausiai pavirs šis mano noras-planas.

- O nesinori dar grįžti prie darbo biure? Tikslaus ir nuspėjamo gyvenimo grafiko?

- Niekuomet nebuvau darbo nuo 8 iki 17 val. gerbėja, nes svarbu ne valandos, o rezultatas. Kartais negali to išvengti dėl organizacinių reikalavimų, bet man pasisekė, nes iki šiol visuomet dirbau nenuspėjamą ir įdomų darbą. Grafiką bei rutiną, jei tik jos reikia, galima susikurti ir keliaujant. Kaip minėjau, šiuo metu norėčiau pagyventi kitoje šalyje, patyrinėti kitą kultūrą, miestą, šalį artimiau. Dirbti moku ir biure, ir kelyje, tad viskas gali būti puikiai suderinama. Manau, kad lankstus požiūris duoda kur kas geresnius rezultatus.

- Turi daug nuotraukų iš kelionių. Kas tave fotografuoja?

- Per pastaruosius porą metų padariau tiek asmenukių ir nuotraukų, kiek nebuvau padariusi turbūt per visą gyvenimą. Tapau beveik tikra asmenukių karaliene. Bet kai keliauji vienas, ne visuomet turi kitą pasirinkimą. Dažnai paprašau ir pakeliui sutiktų draugų ar praeivių. Šiuo klausimu visi visada mielai padeda ar net pasisiūlo, jei mato, kad jau pusvalandį kankiniesi bandydama atrasti tą tinkamą kampą asmenukei. Tačiau pastebėjau, kad pastaruoju metu vis rečiau fotografuoju ir filmuoju. Ypač žymias vietas, kurių gražiausias nuotraukas gali rasti internete, padarytas pačių geriausių fotografų prieš saulėlydžius, per juos ir po jų. Mėgstu fotografuoti įdomias detales ar tiesiog užfiksuoti dienos nuotaiką ir pasidalinti ja savo "Facebook" puslapyje Of the day, bet vis dažniau tiesiog pasimėgauju gražiu vaizdu, o ne bandau pagauti gražų kadrą.

Dosjė

Gimimo data: Vaida Vincevičiūtė gimė 1983-iųjų balandžio 26-ąją

Veikla:  viešųjų ryšių ir komunikacijos projektų vadovė, keliautoja

Didžiausia svajonė: pažinti visas pasaulio šalis ir kuo greičiau išmokti akrojogos triukų

Gyvenimo credo: viską, ko mums reikia, mes turime savyje

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“