„Viskas teka, viskas keičiasi“, - sakė senovės graikų filosofas Heraklitas. O štai vyriškas klasikinis kostiumas iš esmės nesikeičia jau ilgiau kaip šimtą metų. Nors anksčiau buvo visko…
Senovės Roma
Romėnų toga - vienas seniausių Europoje unifikuotos dalykinės aprangos pavyzdžių. Vilkėti togą turėjo teisę visi Romos piliečiai, bet amatininkai ir prekybininkai pirmenybę teikdavo tunikoms ir apsiaustams. O štai žmonėms, užimantiems pareigas valstybės tarnyboje, ją vilkėti buvo privaloma. Imperatorius Augustas rūpinosi, kad piliečiai laikytųsi oficialaus „aprangos kodo“ ir svarbiausiose viešose vietose, forume arba cirke, būtinai būtų su togomis.
XVII a. pabaiga
Europoje pirmą kartą buvo bandoma suvienodinti kilmingųjų vyrišką kostiumą, kad jis būtų griežto stiliaus. 1666 m. Anglijos karalius Karolis II nurodė dvariškiams vilkėti „prideramą“ susagstomą liemenę. Mados istorikų nuomone, liemenės derinys su kelnėmis iki kelių ir viršutiniais drabužiais buvo trijų dalių kostiumo „protėvis“. Prancūzijoje Liudvikas XIV panašiai bandė reglamentuoti vyrišką madą savo aplinkoje.
XVIII a. pabaiga - XIX a. pradžia
Vyrai atsisakė pernelyg puošnių drabužių, į pirmą planą iškilo drabužių praktiškumas. Europos aristokrato kostiumo siluetas pradėjo panėšėti į antikinės statulos. Ryškius raštuotus XVIII a. šilkus pakeitė griežto kirpimo ansamblis ir santūri spalvinė gama su mažai puošmenų: marškiniai, kaklaskarė, liemenė ir frakas. Vietoj kelnių iki kelių su kojinėmis po truputį į madą įėjo ilgos kelnės.
XIX a. vidurys
Bajoro ir garbingo miestiečių luomo atstovo kostiumas jau nebeišryškindavo talijos, siluetas tapo beveik šiuolaikiškas. Oficialūs asmenys ir aristokratai dieną vilkėdavo surdutą ir vizitinį švarką, frakas buvo iškilmingas drabužis. Atsirado siauras kaklaraištis. Poilsiui užmiestyje pradėta siūti švarkus, nuo 1860 metų jie siuvami iš to paties audinio kaip kelnės ir liemenė.
XX a. pradžia
Švarkas su liemene ir kelnėmis po truputį įsitvirtino Europos ir JAV miestuose kaip dalykinis kostiumas. Neturtingai gyvenantiems žmonėms ir kaimo gyventojams tai - šventinė apranga.
XX a. 3 dešimtmetis
Niujorko siuvėjas Džesis Langsdorfas (Jessie Langsdorf) užpatentavo trijų dalių kaklaraištį, kirptą įstrižai. Taip pasiūtas kaklaraištis ir šiandien yra klasika.
XX a. 7 dešimtmetis
Prancūzų modeliuotojas Pjeras Kardenas (Pierre Cardin) sukūrė originalius vyriškus kostiumus su švarkais be apykaklių. Šis modelis patiko „The Beatles“ grupės nariams ir per juos netrukus tapo ultramadingas.
1975 metai
Italų dizaineris Džordžijas Armanis (Giorgio Armani) sukūrė alternatyvią vyriško dalykinio kostiumo versiją - su patogiu laisvo kirpimo švarku iš lengvo audinio, kitaip nei klasikinis švarkas, be standinančių flizelino įdėklų ir petukų.
Ateitis
Taikant naujausias technologijas įprasti švarkai ir kelnės įgis naujų savybių. Drabužiai iš elektroninės tekstilės su davikliais padės stebėti sveikatos būklę. O į kostiumą integruoti kompiuteriai suteiks galimybę valdyti išmanųjį. Įvairūs prekių ženklai jau pristato modelius iš „ateities audinio“. Pavyzdžiui, HENDERSON kostiumai kuriami iš specialiai apdorotų, vandens nepraleidžiančių audinių, prie kurių nelimpa nešvarumai. Tokiems švarkams ir kelnėms nebaisūs lietūs arba atsitiktinis kavos lašas.