Aš nemoku dainuoti

- Penkerius metus atliekate giesmes Lietuvos bažnyčiose, kokia jūsų patirtis ten?

- Esu dainavusi daugelyje bažnyčių, kai kuriose - po kelis kartus. Sakiau, kol visų neaplankysiu, nemirsiu. Vasarą visi mano sekmadieniai yra užimti. Būnu atokiausiuose šalies kampeliuose, kurių pavadinimus ne visi girdėję, pavyzdžiui, Medingėnuose, kur vienas kelias atvažiuoti ir vienas išvažiuoti. Giedu ir mažose bažnytėlėse, žmonėms tai būna nedidelis muzikinis įvykis. Juk mažuose kaimeliuose gyvenantys, ypač pensinio amžiaus, žmonės tikrai niekur nenuvažiuoja, taigi džiaugiuosi, kad jiems galiu atvežti šventę. Žmonės laukia, ploja, gaunu gėlių, net naminių kiaušinių ar sūrio. Išgirstu tiek gerų žodžių, kartais juos net užsirašau. Dainuoju ne tik bažnyčiose, bet ir ligoninėse, net Lukiškių kalėjimo bažnyčioje esu dainavusi kelis kartus.

Paskui sūnus man sako, - mama, tu dainuoji tokiems baisiems nusikaltėliams, gal tu padainuok jų aukoms, aukų artimiesiems. Galvoju, Dieve, ką aš darau? Tada kunigui skambinu ir sakau, paaiškinkite, kodėl mes tą darome? Jis man papasakojo, kad gavo laišką iš vieno kalinio ir tą laišką man persiuntė. Tas kalinys buvo mano koncerte ir parašė, kad būdamas laisvėje į tokį koncertą niekada nebūtų nuėjęs. Jis davė vienuolio įžadus. Kalinys. Štai. Vadinasi, jis įtikėjo. Kaip buvo toliau, nežinau.

- Manote atliekanti misiją?

- Kažkada mane viename straipsnyje pavadino meno misioniere. To nesureikšminau. Visgi misijos man ir pačiai reikia, nes gyvenime yra išbandymų, kuriuos reikia kažkaip nugalėti. O vienas, be visagalio pagalbos, niekaip nenugalėsi.

Jeigu jauti bendrystę su žmonėmis, atiduodi savo širdį, nesvarbu vieta - ar bažnyčia, ar koncertų salė. Pamenu, buvau Druskininkuose, atlikau Franco Šuberto „Ave Marija“, ten sėdėjo daug įvairių žmonių, ir rusų, ir žydų, atėjo pas mane pianistė iš Izraelio ir vos ne verkdama dėkojo, kad aš ją išgydžiau. Nežinau, nuo ko, gal labai sunkių išgyvenimų būta... Nors „Ave Marija“ buvo 100 kartų nudainuota ir perdainuota.

- Jaučiatės ypatinga dėl savo talento?

- Kiek aš dar visko nemoku, kiek man visko neišeina. Aš jau laiko nebeturiu mokytis, nors dabar žmonėms yra galimybių mokytis pas garsiausius pasaulio atlikėjus. Aš tokios galimybės neturėjau. Bet mokau kitus, ateina pas mane ir 50-metės, kurios nori išmokti dainuoti. Turiu draugę Suomijoje, kuri veda meistriškumo kursus, turi mokinę, kuriai tuoj sukaks 80 metų. Yra kita moteris 75 metų, kuriai vėžys, nuslinkę plaukai, ji nebegali stovėti, bet ji dainuoja ir džiaugiasi. Ir dar kaip dainuoja! Kai matau, kad žmonės tokio amžiaus dega, nori, siekia ir visiškai padoriai atlieka kūrinius, tai yra pamoka ir man pačiai.

- Vyresnė karta nurašo save, dažnai išgirsi „aš jau per sena (-as) tam“.

- Nes visur nuolat akcentuojama jaunystė. Pažiūrėkite aplinkui, kokia informacija, - štai pasidarė plastinę operaciją... Tai pinigai, reklama. Tačiau tuo nesidomiu, juk yra tiek daug neskaitytų knygų, tiek nepamatytų gerų filmų. Nėra laiko kvailystėms.

- Žvaigždžių liga nesirgote?

- Kažkada labai norėjau dainuoti „La Scala“, ypač kai mokiausi Muzikos akademijoje, tada buvau visiškai kvaila. Man atrodė, kad greitai viską išmoksiu. Buvau „Dainų dainelės“ pirmojo konkurso 1974 metais laureatė. Atrodė, kad viskas labai lengva. Gyvenimas taip mane stumdė. Aš dainuoti praktiškai nemoku. Aš labai daug ko nemoku. Ir neišmoksiu, nes galimybės nebe tos, metai nebe tie, kad išdainuočiau. O dėl prigimties turiu dėkoti savo tėveliams.

- Jūs kaip Sokratas: „žinau, kad nieko nežinau“.

- Galbūt. Žinoma, yra tiek nuostabių kūrinių, kuriuos norėčiau sudainuoti. Prisipažinsiu, kad turiu slaptų svajonių, bet nesakysiu! Sakoma, kad geriau nesakyti. (Šypsosi.)

- Dar dėstote Muzikos ir teatro akademijoje?

- Taip, dėstau kamerinį dainavimą ir turiu gerų, įdomių studentų. Dėstau ir Balio Dvariono 10-metėje muzikos mokykloje, ten yra šaunių mokinukių nuo 12 iki 17 metų, kurios mane labai nustebina.

- Galite pasakyti, štai šis žmogus - pasieks, o šis - ne?

- Galiu pasakyti, bet nesakau. Nes labai greitai žmogui galima užmušti norą. Gerai, kai žmogus stengiasi, gyvenime jis sugebės atsirinkti, kas yra tik fonas, o iš ko galėsi pasisemti.