1 nuotr.Ilgametė žinių ir laidų vedėja Agnė Zacharevičienė beveik prieš metus pasitraukė iš TV eterio. Tačiau gerbėjai ją gali išgirsti „XFM“ radijo laidoje „Pasirinkimas“. Moters teigimu, radijo klausytojai, net ir nematydami jos, jaučia, kada Agnė šypsosi.
- Agne, jūs vedėte žinias, TV laidas. Skirtingose televizijose pradirbote daug metų. Ko svarbiausio išmokote ir sužinojote apie televizinę virtuvę?
- Pradėjau dirbti 2007 m., negaliu patikėti, kad tiek laiko praėjo, pas Saulių Urbonavičių, jis buvo mano pirmas mokytojas, kuris parodė, kaip iš tiesų veikia TV virtuvė. Tai buvo nelengvas išbandymas, kasdieniai filmavimai su daugybe žmonių. Tai išmokė greitai reaguoti į situacijas, įsiklausyti, galvoti ir šnekėti vienu metu, neklysti, pasitempti, dirbti kaip laikrodžiui, komandą priimti kaip didelę šeimą, kurioje kiekvienas yra labai svarbus. Po tos laidos buvau pasiruošusi viskam. (Juokiasi).
Po to sekė darbas už kadro, vėliau - publicistinė laida, ir kone 7 metai žiniose. Tiesioginis eteris man buvo didelis išbandymas, bet prie visko pripranti. Žmogus sukurtas tobulai: jis gali prisitaikyti prie beveik visko. Pirmas mėnuo buvo kupinas streso, bijojau suklysti, galvojau, kas bus, jei nusičiaudėsiu ir t.t. Bet man labai patiko ta dinamika, greitis, informacijos srautai, žavėjausi žurnalistais ir jų paruošiama medžiaga. Tai yra menas - per porą minučių parodyti esmę ir taip, kad sudomintum ir įtrauktum žiūrovą. O „Labas vakaras, Lietuva“ turėjau puikų partnerį Paulių Skučą, kuris iškalbingumu ir aštriu protu bet kurią situaciją „išsukdavo“ akimirksniu.
Žinoma, buvo ir klaidų, iš kurių dabar tik smagiai pasijuokiu. Pvz., kai vietoje „turgavietėse bus privalomi kasos aparatai“ pasakiau „kavos aparatai“.
Dabar galiu drąsiai pasakyti: nėra blogų ar gerų žmonių, visi yra mokytojai. Ir visur, ar tu dirbi kasininku, ar vairuotoju, ar skaitai żinias, turi dirbti iš visos širdies. Bet jei matai, kad ten prarandi savo tikrąjį „aš“, turi rasti drąsos ir pradėti kažką keisti. Nes visų mūsų tikslas - eiti savo keliu ir būti laimingiems.
- Koks jūsų santykis su televizija dabar?
- Ramus. TV įsijungiu retai, bet ir anksčiau buvo tas pats. Žiūriu LRT rytinę laidą, kol ruošiu šeimai pusryčius, nes mėgstu būti informuota nuo pat ankstyvo ryto ir dar gaunu geros muzikos dozę. Mano vaikas mėgsta lavinančias laidas, tokias kaip „Auksinis protas“, mes pasiruošiame arbatos ir kartu spėliojame atsakymus. Kartais vakare pasižiūriu filmą. O, tiesą pasakius, man geriau knyga ar sportas!
Ir, aišku, būdama tarp dviejų vyrukų, dažnai esu priversta žiūrėti visas sporto rungtynes.
- O ko nemėgstate žiūrėti?
- Nepatinka neigiama informacija, atsiriboju nuo tokių laidų, kuriose viešpatauja smurtas, barniai, santykių aiškinimasis, negatyvumas. Aš už švarias mintis.
- Ką, jūsų manymu, būtų galima patobulinti televizijose, galbūt kažko per daug ar kažko trūksta?
- Nelabai norėčiau piršti savo nuomonę. Laidos rodomos tokios, kurios turi savo žiūrovą, jos turi reitingus, o reitingai - pinigai. Norėtųsi, kad būtų daugiau šviečiamojo pobūdžio laidų, daugiau kalbama apie sveiką gyvenseną, problemas... Pas mus tiek daug žmonių, kenčiančių nuo depresijos, alkoholizmo, anoreksijos, narkotikų. Reikia apie tai kalbėti, kad mamos anksčiau atpažintų, jog jų dukroms reikia pagalbos, o ne tada, kai jau atsiduria ligoninėje.
Taip pat labai pasigendu laidų paaugliams, suprantu, kad jie mieliau laiką leidžia instagrame ar prie kompiuterinių žaidimų, bet būtina skatinti jų norą sportuoti, domėtis menu, pasauliu ir t.t.
- Šiuo metu dirbate radijuje. Kaip sekasi? Ir kokie didžiausi skirtumai, neįskaitant to, kad radijo klausytojai jūsų nemato?
- Skirtumas toks, kad prie mikrofono galiu atbėgti su trumpa suknute ant petnešėlių, susivėlusi ir nepasidažiusi. (Juokiasi). Man patinka, kad klausytojas radijuje daugiau jaučia, nes gaunu po laidos laiškų, pvz.: „Man taip patiko jūsų šypsena visą laidą, kad net diena atrodo gražesnė.“ Ir galvoju: oho, juk žmogus manęs nemato, bet kiek daug gali pajusti. Nuostabu!
