Steponas Januška: Kodėl niekada nelaimėsime „Eurovizijos“?

- Kaip manote, ko reikia, kad laimėtume „Euroviziją“? Ar tai apskritai įmanoma?

- Teoriškai, be abejo, įmanoma. Pirmiausia reikia gero kūrinio, geros dainos, bet čia unikalaus recepto tikrai nėra. Patys matome klausydami „Eurovizijos“, kiek ten yra gerų kūrinių. Labai sunku nustatyti, kuris geriausias. Čia juk ne sporto varžybos, kad pasakytume, kas už ką geresnis. Daina yra meno kūrinys. Čia daug kas priklauso nuo subjektyvumo, ne tik nuo objektyvių konstrukcinių ar kompozicinių dalykų. Kita vertus, patekimas į dešimtuką, kaip nutiko šiais metais, Lietuvai jau yra nepaprastai didelis laimėjimas. Tai vis tiek įrodo tam tikrą kokybę, kurią pasiekėme. Tai yra pagrindinio atlikėjo Donato Montvydo ir jo komandos pastangų rezultatas. O „Eurovizijoje“ veikia nemažai veiksnių, kurie visai nuo mūsų nepriklauso. Tai yra įvairūs kaimynų balsavimai už kaimynus, politinės situacijos, kurios daro įtaką šiam konkursui. Tą daugelis jaučia ir tai net matyti iš komisijos balsavimo, kuris buvo šiais metais. Kai kurie balsavimai neatitiko turinio, tiesiog balsuota už savo kaimynus.

- Į ką reikėtų labiausiai koncentruotis - į dainą, šou, atlikėją? Kaip išsiskirti iš „eurovizinės“ minios, kur visi bando būti geriausi?

- Viskas priklauso nuo tikslo. Jeigu nori visai primityviai ir vulgariai išsiskirti, tai gali padaryti skandalą ir išsiskirsi, bet ar tai bus laimėjimas? Ko gero, labiau pralaimėjimas. Nemanau, kad Lietuva turėtų siekti pigaus ir visai nieko bendro su menine išraiška neturinčio sprendimo. Pirmiausia reikia geros dainos ir kiek įmanoma geriausio tos dainos atlikimo.

Vizualizacija ir visa kita priklauso nuo biudžeto. Nors tiesą sakant man nelabai patinka tai, kad „Eurovizijoje“ pradeda dominuoti ne turinys, bet išorė. Įvairiausi efektai užgožia pačią dainą ir jos turinį. Nenorėčiau, kad „Eurovizija“ pavirstų į šiuolaikinių efektų šou.

- Šių metų „Eurovizijos“ nugalėtoja Jamala dainą „1944“ sukūrė pati. Donatui Montvydui eurovizinę dainą „I’ve been waiting for this night“ sukūrė švedai. Kaip manote, ar Lietuvoje trūksta kūrėjų, kurie gali sukurti dainų „Eurovizijos“ konkursui, o gal nesvarbu, kas yra dainos autorius?

- Geriausia, kai Lietuvos kompozitoriai sukuria kūrinį, kuris išsiunčiamas atstovauti Lietuvai.

Čia idealus atvejis, bet mes patys esame sukūrę tokią sistemą, kurioje varžosi dainos, renkama daina, kuri bus išsiųsta į „Eurovizijos“ finalą. Čia visi turi vienodus šansus. Jeigu Lietuvos žiūrovai ir Lietuvos komisija nusprendė, kad Donato Montvydo atliekamas kūrinys geriausias, tai, ko gero, niekas nekreipė dėmesio, kas buvo tos dainos autorius. Aš matau tik viena, reikėtų skatinti Lietuvos kūrėjus, kad jie ne tik „Eurovizijos“ konkursui, bet iš esmės daugiau kurtų. Galbūt reikalingas kažkoks Kultūros ministerijos remiamas konkursas Lietuvos kūrėjams, kad jie kasmet galėtų lavinti savo įgūdžius, net pagal socialinį užsakymą kurti. Tegul kuria dainas lietuviškiems dainų konkursams ir taip bus skatinama nacionalinė kūryba. Jeigu norime atstovauti lietuviškam menui, lietuviškam stiliui, reikia skatinti mūsų kompozitorius. Be abejo, joks švedas nesukurs dainos, kurioje girdėtųsi kažkas lietuviško.

- O dabar svarbiau parodyti nacionalinius bruožus ar prisitaikyti ir atitikti madingus muzikos stilius?

- Yra daug Europos šalių, kurių pramoginėje muzikoje visai nebeliko jokio nacionalinio atspalvio. Tiesiog pramoginė muzika tapo globali. Populiarioji muzika turi savo pasaulinį skambesį, kuris yra pavaldus tik mados vėjams. Be abejo, yra įvairių muzikinių kultūrų, bet tas bendras skambesys yra visiems priimtinas, suprantamas ir visai neturintis nacionalinių bruožų. Aišku, yra daug šalių, kurios primygtinai laikosi savo stilistikos, skambesio, net savo kalbos. Tai priklauso nuo valstybės stiprumo ir galingumo. Pavyzdžiui, prancūzai dažniausiai dainuoja prancūziškai. Jie turi savo šansonus ir jiems tai yra gražiausia muzika, jie stengiasi tai akcentuoti. Ispaniškai dainuojančios šalys taip pat turi savo stilių, kurį labai stipriai palaiko, ir jeigu esi tose šalyse, tai ten net neišgirsi angliškai atliekamos muzikos. Mums, tokiai mažai valstybei, yra sudėtingiau save pateikti europiniame kontekste. Esame tikrai labai maži ir padaryti, kad mus girdėtų, vis dėlto nelengva. Mes turime daryti tam tikras išlygas, kompromisus. Bet jeigu į „Eurovizijos“ konkursą siųstume lietuviškai dainuojantį atlikėją, kuris dainuotų lietuvių kompozitorių kūrinį, taip pat būtų gerai, nes viskas priklauso nuo to, kiek sėkmingai tas kūrinys yra parengtas ir sukurtas.

Parengta pagal priedą „TV publika“