Magiškasis R.Korostenskio realizmas su erotikos prieskoniais

Pokalbis su režisieriumi R.Korostenskiu apie jo naująjį filmą "Velnio ragas".


- Visų pirma apie ką jūsų naujas filmas?

- Pagrindinė siužeto linija - meilės trikampis, nors galbūt tiksliau būtų galima sakyti - daugiakampis. (Šypsosi.) Pagrindinis personažas - galingas burtininkas Radaras, kuris kasdieniame gyvenime niekuo neišsiskiria nuo kitų žmonių, ir jo santykiai su moterimis, buvusiomis ar dabartinėmis meilužėmis. Galų gale kažkas nusprendžia atkeršyti Radarui, taip pat ir užvaldyti jo beribes žemes. Tam žiauriam tikslui vykdyti pasikviečiamas senas Radaro priešas. Taigi filme vyksta amžina kova tarp gėrio ir blogio. Sakyčiau, tai yra pasaka suaugusiesiems. (Šypsosi.)

- Čia jau ne pirmas jūsų pilno metražo vaidybinis filmas, prieš tai buvo dvi dramos - "Moters saulė", kuri laimėjo pagrindinį pasaulinės premjeros prizą Avankos kino festivalyje Portugalijoje ir buvo pristatyta specialioje programoje A.Tarkovskio kino festivalyje Rusijoje, bei filmas "Kavkaz", kuriame vieną vaidmenį atliko Vytautas Rumšas jaunesnysis. Jūsų naujas filmas labai skiriasi nuo to, ką filmavote pastaraisiais metais. Kodėl?

- Ankstesni filmai buvo kuriami kaip festivaliniai. Jie priklauso "art house" žanrui. Toks žanras leidžia kūrėjui laisvai ieškoti ir eksperimentuoti su naujomis formomis tam, kad išreikštų savo idėjas. Paprastai "art house" filmai, nors nebūtinai akivaizdžiai eksperimentiniai, vis tiek labiau patraukia tam tikrą žiūrovą, mąstantį, ieškantį, užduodantį, ko gero, gana rimtus filosofinius klausimus, siekiantį atrasti naujų vizualinių sprendimų.
"Art house" filmai gali būti naratyvinio pobūdžio, tokiuose filmuose nėra, sakykim, griežtų tempo, dinamikos ir ritmikos reikalavimų kaip komerciniame kine. Todėl galbūt "art house", nepriklausomo kino filmai yra mažiau žinomi ar suprantami plačiajai visuomenei. Savo naujam filmui "Velnio ragas" kėliau kitokią užduotį - norėjau sujaudinti žiūrovą, papasakoti jam įdomią istoriją, o kartu ir parodyti jam akį pritraukiantį vaizdą, gražią estetiką. Šiame filme kur kas daugiau dinamikos, veiksmas vyksta greitai, užsimezga intriga, atsiranda pavojus, konfliktas, jis yra išsprendžiamas žiūrovo akyse.

- Jūsų naujame filme gausu specialiųjų efektų. Ar galite papasakoti daugiau apie juos? Apskritai ar galite atskleisti, ką išvysime jūsų filme?

- Taip, iš tiesų filme labai daug specialiųjų efektų. Sakyčiau, jie reziumuoja mano profesionalią daugiau nei 20 metų patirtį kinematografijoje. Tai buvo viena iš kūrybinių užduočių - parodyti tam tikrą magiją žiūrovui. Ir ji yra dvilypė. Viena vertus, tai iš tiesų yra magiški elementai, pavyzdžiui, skraidanti mašina ar tam tikri personažai, grafiniai sprendimai, ką jau kalbėti apie tam tikrus profesionalius "know-how", kuriuos pats atradau tik šiame projekte. Antra vertus, tai specialieji efektai, kurie visi yra sukurti Lietuvoje, taigi tikras, "naminis" produktas. Galiu drąsiai pasakyti, kad tokio lygio vizualieji efektai, kaip panaudoti šiame filme, mūsų šalyje analogų neturi.

- Kaip fantastiniai elementai atsispindi siužete?

- Turbūt tiek, kiek ir realiame gyvenime. (Šypsosi.) Pats gyvenimas yra tam tikra magija ir stebuklas. Mes visi norime būti laimingi, pasiekti savo tikslus, įgyvendinti savo troškimus, surasti artimą žmogų, kuris mus supras. Ir visi tikime, kad mums pasiseks, kad tokių žmonių, santykių yra, o visi tikslai yra įvykdomi. Argi tai ne fantastiniai elementai? Kadaise išgirdau literatūros terminą - magiškasis realizmas, ir manyčiau, kad jis gali būti taikomas ir apibūdinant mano filmą "Velnio ragas". Taip, filme yra magiškų elementų, bet jie glaudžiai susiję su filmo herojais, jų jausmais ir išgyvenimais, kurie yra tokie pat, kaip ir mus supančiame gyvenime. Fantastika - tai veikiau vizualūs sprendimai, vaizduojami žmonių santykiai ir konfliktai yra labai realūs, taigi šis filmas - visiškai realių situacijų meninė interpretacija.

- Paminėjote, kad jūsų filmas - tai pasaka suaugusiesiems. Ar šis filmas skirtas tam tikrai amžiaus kategorijai?

- Taip, iš tiesų, filme yra nemažai erotinių elementų. Ir taip pat yra naujovė mūsų šalies kine. Turbūt būtų galima sakyti, kad "Velnio ragas" - tai mistinė erotinė drama. Filme vaizduoju daug kūno, stengiuosi akcentuoti jo grožį ir harmoniją. "Velnio ragas" - tai filmas apie meilę, o meilė tarp žmonių yra persmelkta erotizmo. (Šypsosi.)

- Kodėl toks dėmesys erotiniams elementams?

- Kaip užrašyta filmo plakate - "Viskas vyksta dėl meilės". Manyčiau, ši mintis reziumuoja visus mūsų ieškojimus per visą gyvenimą. Ogi ir erotika yra labai platus žanras. Man, kaip vizualiųjų menų profesionalui, įdomūs estetikos, pateikties aspektai. Todėl matau savo filmą gal ne tiek kaip "erotinį" kiną, nors taip jį ir vadinu, veikiau tai odė žmogaus, ypač moters, kūno grožiui.

- Taigi tarp jūsų personažų nemažai moterų?

- Sakyčiau, beveik visi personažai - moterys. (Šypsosi.) Moteris yra varomoji pasaulio jėga, ji išties turi mistinių savybių. Mes, vyrai, jaučiamės laimingi, kai galime jas atskleisti. O jos daro viską, kad mus sužavėtų ir užkerėtų. Todėl santykiai tarp vyrų ir moterų ir yra realaus gyvenimo mistiniai ir fantastiniai komponentai, neatsiejami komponentai. (Šypsosi.)

- Kas vaidina jūsų filme? Savo filmuose esate dažnai dirbęs su neprofesionaliais aktoriais. Ar šiame filme taip pat yra neprofesionalių aktorių? Kodėl?

- Kas konkrečiai filmavosi "Velnio rage", kol kas tai yra paslaptis, kurią išlaikysime iki premjeros. Šiuo metu galime atskleisti tik vieną atlikėją - tai Vaida Židonytė. Labai džiaugiuosi, kad ji dalyvavo mano filme. Vaida - nuostabi moteris ir gabi aktorė. Dar prieš pradėdami patį darbą kalbėjomės su Vaida - pristačiau jai filmą, temą, ir jos klausimai, kuriuos ji uždavinėjo mūsų pokalbio metu, rodė, kad ji turi puikią nuojautą, - tai buvo ne šiaip žmogaus smalsumas, bet aktoriaus, kuris nori suprasti ir perprasti savo kūrybinę užduotį. Iš karto supratau, kad "susidirbsime". O filmavimo aikštelėje Vaida pasirodė labai gerai reaguojanti į mano pasiūlymus, ji iš tiesų tarsi išgyveno visą sceną, kuri nebuvo tokia jau lengva, - Vaidos nuotaika, atliekant šį vaidmenį, svyruoja nuo kiek pajuokinančios ir skeptiškos iki kupinos dramatizmo, paskui susilaikiusios. Taigi vaidinant reikia atskleisti šią jausmų skalę, pateikti ją kaip asmeninį išgyvenimą. Tai nėra lengva.

O dėl kitų aktorių, iš tiesų, šiame filme yra neprofesionalių aktorių, tarp jų ir kitų žinomų Lietuvos visuomenei asmenybių. Taip, darbas su profesionaliais aktoriais yra kur kas lengvesnis negu su neprofesionalais. Bet kartais tai trukdo profesionaliems aktoriams atsisakyti tam tikro, jau įgyto, stereotipinio mąstymo. Šia prasme neprofesionalus aktorius yra atviresnis režisieriaus nuomonei. Be to, šiame filme aš visgi keliu tam tikras užduotis ir sau kaip režisieriui - o tai siekimas atskleisti geriausias savybes to žmogaus, su kurio dirbu, iškelti į paviršių tokį jo "aš", kokį aš, kaip režisierius ir, vadinasi, kaip psichologas, įžvelgiu. Tai yra sunki, bet be galo įdomi užduotis. Kai dirbu su aktoriais, - ir kalbu apie visus aktorius be išimties, - siekiu, kad jie ne tik duotų man tą vaidybą, kurią noriu pamatyti, bet kad jie ir atsigautų nuo kasdienybės, kuri gali įvaryti žmogų į labai siaurą, suvaržytą gyvenimo plotmę. Mano darbas yra atverti žmogaus sielą, taigi, sakyčiau, darbas su aktoriumi yra ne tik profesionalus darbas tarp režisieriaus ir aktoriaus, tai taip pat labai intymūs, gilūs santykiai, tikra psichologinė sąveika tarp žmonių. Todėl gyvenimiškoje kalboje ir sakome - "suradome bendrą kalbą". Mano, kaip profesionalo, užduotis yra surasti bendrą kalbą su aktoriais, su kuriais dirbu. Ir dažnai būna taip, kad mūsų bendravimas yra vienintelis savo forma, tokio išsamaus prigimties, charakterio supratimo, kokio siekiu aš, šie žmonės niekada nesuras, bendraudami su kitais žmonėmis. Todėl mudviejų darbas "režisierius - aktorius" yra kartu ir bendravimas, tik unikalus ir išskirtinis.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis"