L.Šerpytė: Sunku patikėti, jog „Mango“ - 20 metų

- Buvo tikimybė, jog jubiliejiniame koncerte nedalyvausite. Kas griovė planus?

- Viskas kybojo ant plauko. Mane užklupo rimta liga, tačiau, laimei, viskas išsisprendė. Tad esu labai laiminga ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl to, kad galėsiu dalyvauti įspūdingame grupės koncerte.

- Prieš daugiau nei dešimtmetį dalyvavote kitokiame pasiruošimo etape - su merginomis ruošėtės atsisveikinimo turui. Tada sunkiai tvardėte emocijas. Kokie jausmai apima dabar, ruošiantis 20-mečio koncertui?

- Prieš 10 metų buvo visai kitoks jausmas. Tai buvo pasiruošimas atsisveikinimui. Visur lydėjo graudulys. Baigėsi mums visoms labai svarbus etapas. Juk tai buvo veikla, kuria mes gyvenome, kvėpavome. O dabar jausmas visai priešingas. Žinoma, taip pat ima jaudulys. Tačiau šis jaudulys geras. Pagaliau vėl susitiksime su savo gerbėjais. Kartais man sunku patikėti, jog grupei „Mango“ jau dvidešimt metų. Pagalvoju ir pasijaučiu tokia sena. (Juokiasi.)

- Kokie prisiminimai pirmiausia aplanko pagalvojus apie grupę?

- Tikriausiai daugelis pamena, kad kai atsiradau grupėje, joje pakeičiau senbuvę Astą. Tada buvau jauna, naivi ir nieko nebijojau. Kai prodiuseriai pasiūlė prisijungti - iš karto pasakiau „taip“. Jei dabar sulaukčiau tokio pasiūlymo, dar gerai pagalvočiau. Juk grupė tuomet gyvavo jau šešerius metus, buvo didžiulis įdirbis. Žinoma, viskas išėjo į gera. Į grupės gretas greitai įsiliejau. Merginos vos susitikus buvo be galo linksmos ir nuoširdžios. Ir tų prisiminimų būta visokiausių. Buvo daug smagių momentų. Juk koncertuodavom ir nedidelių miestelių kultūros namuose. Kartą atliekant vienos dainos choreografiją, jau mačiau manęs link artėjančias merginas, o mano bato kulniukas tiesiog užstrigo grindyse, nieko negalėjau padaryti. Po to iš šios situacijos labai gardžiai pasijuokėme. Ir tokių nuoširdžių, linksmų momentų buvo daugybė. Tas laikas tikrai buvo smagus ir nepakartojamas.

- Ar yra dainų, kurias prisimenate su nostalgija ir labai norite sudainuoti?

- Visos dainos tikrai brangios. Ir tos, kurios buvo sukurtos dar prieš man ateinant į grupę. Bet gal viena iš išskirtiniausių - „Pamiršk mane“. Juk tai buvo jausminga atsisveikinimo daina.

- Ko tikitės iš gerbėjų spalio 20-osios koncerte? Ar nebijote, kad žmonės jau bus primiršę grupės veiklą?

- Patys ištikimiausi gerbėjai iki šiol yra šalia, mes bendraujame, kalbamės. Žinau daug žmonių, kurie kaip ir aš yra emigravę iš Lietuvos, tačiau jau turi bilietus į jubiliejinį koncertą ir jo labai laukia. Mūsų publika - labai lojali, tad tikrai nekantrauju su jais susitikti.