3 nuotr.Didžiąją dalį kino filmo ar televizijos serialo sėkmės lemia scenarijus arba grožinis kūrinys, kuriame aprašomi veikėjų veiksmai, dialogai ir bruožai. Tai gali būti originalus autoriaus kūrinys arba jau esančio darbo adaptacija. Ko reikia norint sukurti įdomų, intriguojantį scenarijų, ar turime talentingų scenarijų kūrėjų ir kur išmokti juos rašyti, domėjosi „TV publika“.
Kuriama greitai ir neapgalvotai
Visi sako, kad trūksta talentingų scenarijų autorių, tačiau, pasak televizijos serialo „Giminės“, filmo „Strazdanota vasara“ rašytojo, scenaristo Broniaus Bušmos, scenarijus yra kam parašyti, bet nėra sąlygų rašymui. „Tam duodama beprotiškai mažai laiko. Jeigu serialas rodomas keturis vakarus per savaitę, o viena serialo serija trunka 50 minučių, tai vienai serijai reikia prirašyti 23-25 puslapius scenarijaus. Kaip galima parašyti šitokiam kiekiui serijų scenarijų per du tris mėnesius?“ - tvirtina scenaristas.
Kadangi scenarijai rašomi paskubomis, anot B.Bušmos, greitai išryškėja jų silpnosios vietos: „Ima trūkti veiksmo, logikos, serialas baigiasi tada, kai baigiasi tekstas. Dabar turiu laiko ir žiūriu daug visokių serialų, tai pastebiu, kad absoliučiai visi serialų tekstai pilni tokių žodžių kaip „davai“, „varom“, „jo“. Kalbama slengu, bet šito neturi būti. Dialogai turi būti apgalvoti.“
B.Bušma prisimena, kad anksčiau viskam buvo skiriama daugiau laiko: „Dabar naktimis per televiziją rodo „Gimines“, tai kai pamačiau, kaip kalba Zelčius, Chadaravičius, Šurna, Arbačiauskaitė, tada dar jaunas Rumšas, pradėjau abejoti, ar aš ten viską parašiau. Nes tada mes neskubėjom. Su aktoriais telefonu tikrindavome tekstą. Zelčius skambindavo man iš Kauno pusę vienuolikos vakare pasitikslinti teksto. Kiek dėmesio tam buvo skiriama... O dabar aktoriai atlekia į filmavimo aikštelę ir per valandą turi penkis epizodus suvaidinti. Aktorius 12-oje serijų suvaidina per dvi dienas.“ Svarbiausia, pasak scenaristo B.Bušmos, išmokti televizijos specifiką: „Lietuvos serialų kūrimui reikia turėti pigios televizijos specifikos, pigaus kūrinio ekranizavimo supratimą. O kai yra pigu ir daug, tai, vadinasi, bus suprimityvinta, neprofesionalu. Viso to televizijoms reikia. Kita vertus, nors televizija sako, kad rodo tai, ko žmonės nori, tai netiesa. Žmonės visai ko kito nori, bet jiems nerodo...“
Rašyti gali bet kas
Kokybiškų serialų irgi galima sukurti, bet jie nėra pigūs ir jų nėra kuriama daug. Pasak B.Bušmos, jie kuriami taip: „Pavyzdžiui, imamas kūrinys, kurį autorius rašė metus, pusantrų ar dvejus, ir jis yra ekranizuojamas. Daroma dvylika, penkiolika, šešiolika serijų. Tada išeina normalus kūrinys. Pavyzdžiui, „Tvin Pykso“ niekas nedaro šimto serijų, nedaro „Meistro ir Margaritos“ šimto serijų. Netgi tokio serialo kaip rusų „Admirolas“ nėra sukurta penkiasdešimt serijų. Kokybiškų serialų nėra kuriama daug.“
O ar galima išmokti rašyti scenarijus? B.Bušmos tvirtinimu, tikrai galima, tačiau tai nėra paprasta. „Daug kas gali parašyti, pavyzdžiui, vieną apsakymą, bet šimtą serijų parašyti reikia išmokti“, - priduria serialo „Giminės“ scenarijaus autorius.
Sėkmę lemia komanda
Pasak kino filmų „Redirected“, „Zero II“, „Tadas Blinda. Pradžia“, „Kaip pavogti žmoną“, „Emilija iš Laisvės alėjos“ scenaristo Jono Banio, scenaristu dirbti nesudėtinga: „Scenaristo darbą rasti labai paprasta. Jis gali atsisėsti prie kompiuterio ir rašyti scenarijų. Toks jo darbas. Jam nereikia eiti į UAB „Scenarijai & Co“ ir gauti 500 eurų mėnesinį atlyginimą. O kaip dirbu aš? Aš tiesiog atsisėdu su režisieriumi ir rašau scenarijų. Būna idėja ir tada išvystai scenarijų. Arba pavyksta, arba ne.“
Gerų scenarijų autorių, anot scenaristo J.Banio, trūksta visame pasaulyje: „Pažiūrėkite, kiek yra holivudinių filmų, kurie kainavo šimtus milijonų dolerių, bet visiškai nepritraukė žiūrovų, ir tik dėl to, kad niekam neįdomu juos žiūrėti. Visame pasaulyje trūksta gerų scenarijų.“
J.Banio tvirtinimu, svarbu dirbti tai, kas pačiam įdomu. „Mes su režisieriumi, rašydami scenarijų, rašome tai, kas mums yra įdomu. Dirbti tai, kas neįdomu tau, yra neįdomu. Jau geriau dirbti tai, kas yra įdomu tau pačiam, o tada pamatai, ar tai kažkam kitam įdomu, ar ne. Kartais pasiseka, supratimai apie tai, kas įdomu ir neįdomu, sutampa su potencialaus kino žiūrovo supratimu“, - samprotauja scenaristas.
Kino filmų scenarijai gimsta dirbant komandoje. „Aišku, labai priklauso nuo to, kaip kas ir ką rašo. Menininkai tikriausiai rašo užsidarę kamputyje su buteliu vodkės, o mes rašome komandoje. Tiesiog gimsta įvairių idėjų, daliniesi jomis su režisieriumi, prodiuseriu. Kai kurios idėjos prilimpa ir vystosi, kai kurios neišsivysto. Tokių neišvystytų scenarijų pilni stalčiai“, - pasakoja J.Banys.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedroje, pasak J.Banio, periodiškai būna renkamas scenaristų kursas. „Ten juos moko, o pasaulyje yra aukštosios mokyklos, kur galima baigti aukštąjį scenaristikos mokslą. Lietuvoje irgi yra atskiras scenaristo mokslas, bet jau vienas kursas, tikrai žinau, yra baigęs scenaristiką. Gal ne kiekvienais metais renkamas kursas, bet Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kino katedroje tikrai mokoma, kaip rašyti scenarijų“, - sako J.Banys.
Parengta pagal priedą „TV publika“
