1 nuotr.Rugsėjo 7 dieną minima Panevėžio miesto diena. Šiemet Panevėžys yra ir Lietuvos kultūros sostinė. „TV publika“ domėjosi, kokį Panevėžio įvaizdį kuria televizija ir kokias naujienas pateikia iš šio regiono?
Panevėžio teatro „Menas“ meno vadovas, geriausias šių metų aktorius, pelnęs „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą, bei Muzikos ir teatro akademijos dėstytojas Vytautas Kaniušonis teigia, kad apie Panevėžį norėtųsi gauti daugiau informacijos, nes dabar jos beveik nėra. Aukštaitijos televizija bankrutavo, vietinė televizija beveik nieko nekuria, tik retransliuoja programas. Pasak V.Kaniušonio, Panevėžyje regioninės televizijos, galima sakyti, nėra.
„Manau, būtina skirti dėmesio regionams, nes jie palikti merdėjimui... Visi žvilgsniai nukreipti į didmiesčius, sostinę. Panevėžyje yra ir jaunimo problema. Visi išvažiuoja mokytis į kitus miestus ir nėra, kas grįžtų, bet taip yra visoje respublikoje, ne tik Panevėžyje. Jau seniai kalbama, kad reikėtų atidaryti kokią mokyklą Panevėžyje, kad čia liktų jaunimas, bet kol kas tie planai tik žodiniai“, - sako V.Kaniušonis.
Panevėžys, seniau garsėjęs kaip kriminalinis miestas, pasak V.Kaniušonio, dabar yra labai pasikeitęs, nors žiniasklaidoje mėgstama iškelti neigiamas reiškinių puses: „Anksčiau egzistavo gatvinis, grubusis kriminalizmas, tulpiniai, o dabar Panevėžyje daug ramiau, bet pradėjo lįsti visokios politinės ir finansinės machinacijos. Iškeliamas ir J.Miltinio teatro konfliktas, nors iš tikrųjų nelabai ir aišku, kas ten su kuo konfliktuoja ir dėl ko, bet išlieka toks įspūdis, kad kažkas vis dėlto negerai.“
Panevėžio teatro „Menas“ meno vadovas į Panevėžį atvyko dirbti, o pats yra užaugęs Vilniuje, todėl į Panevėžį žvelgia iš šalies ir kritiškai. Pasak V.Kaniušonio, Panevėžys pats iš savęs nėra kultūringas miestas, šį miestą įkvepia palikimas - žymios asmenybės ir legendos. „Palikimas yra išlikęs nuo tų legendinių Juozo Miltinio laikų. Panevėžys garsėjo savo teatru visoje respublikoje ir aplink sutraukdavo teatru besidominčius žmones. Ta legenda dar gyvuoja ir daug duoda ateičiai.
Legenda duoda žmonėms atskaitos tašką, kad tai nėra beprasmiška, kad vis dėlto įmanoma daug padaryti. Galbūt todėl Panevėžyje yra keturi teatrai: J.Miltinio dramos teatras, Panevėžio lėlių vežimo teatras, teatras „Menas“, Panevėžio muzikinis teatras“, - pasakoja V.Kaniušonis.
Panevėžio paskelbimas Lietuvos kultūros sostine leido apie Panevėžį išgirsti daugiau, tačiau, anot V.Kaniušonio, tai proginis ir laikinas dalykas: „Aš esu prieš masinius renginius. Jie labai paviršutiniški. Kaip kokie raibuliukai, praeina ir nieko nebelieka po to. O tokie kultūros miesto vardo suteikimai yra daugiau pliusiukas politikams, atsiskaitymas ir parodymas, kad kažkas vyksta.“
Pasak V.Kaniušonio, televizijoje būtų gerai daugiau sužinoti apie regionus: „Galėtų būti bent jau kokia pažintinė laida, kuri apimtų istorinius dalykus. Tikrai gerai būtų susidaryti bendrą vaizdą apie tai, kur mes gyvename.“
Geriausias metų aktorius ir teatro vadovas reziumuoja, kad Panevėžys yra gan nuskriaustas miestas: „Jis neturi senamiesčio, kokius turi kiti miesteliai. Tai buvo kaimelis, iš to kaimelio norėta padaryti industrinį centrą, buvo pristatyta gamyklų, tada žmonės iš kaimų suvažiavo į jį. Vėliau Panevėžys tapo didmiesčiu, bet dabar gyventojų jame mažėja. Dabar Panevėžys besigelbėjantis, besikabinantis į laiką. Tačiau laikas bėga, o norisi suspėti su laiku...“
Parengta pagal priedą „TV publika“
