D.Gudzinevičiūtė: televizoriaus žiūrėjimas lieknina

Padeda išspręsti socialines problemas

Pasak D.Gudzinevičiūtės, nacionalinė televizija galėtų skirti daugiau dėmesio sportinėms programoms. „Iš tikrųjų per televiziją rodoma per mažai laidų apie sportą, taip pat per mažai matome lietuviškų sportinių renginių. Jau nekalbant apie tai, kad tarptautinių renginių galėtų būti rodoma daugiau. Dabar šitiek dėmesio ir lėšų skiriama Europos futbolo čempionatui, o olimpinėms žaidynėms, kuriose dalyvaus mūsų atletai, tokių lėšų nebuvo skirta“, - sako D.Gudzinevičiūtė.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės teigimu, tai priklauso nuo vadovų ir valstybės požiūrio: „Nacionalinę televiziją valdo taryba, tad sprendimai priklauso nuo kai kurių narių asmeninių įsitikinimų. Taip pat ir nuo bendro valstybės požiūrio. Tikrai trūksta sporto populiarinimo ir suvokimo, kad sportas yra ne tik rekordai ir medaliai. Tai ir aktyvus gyvenimo būdas, ir sveikatinimas.“

Jaunimas, anot D.Gudzinevičiūtės, per mažai sportuoja. „Šiais kompiuterių laikais jaunimas per mažai juda. Tą visi pripažįsta ir tą rodo jaunuolių, tinkamų į šauktinius, trūkumas. Vaikai per mažai sportuoja, tačiau vis tiek tebėra tik dvi kūno kultūros pamokos. Kai kuriose Europos šalyse kiekvieną dieną vyksta kūno kultūros pamokos, o pas mus vis vyksta diskusijos dėl trečios, nors dvi kūno kultūros pamokos yra sena praeitis“, - sako pašnekovė.

Sportas - puikus socialinių problemų sprendimo būdas. „Sportas padeda išspręsti ir užimtumo, ir patyčių problemą. Laidoje „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ jokių patyčių nebuvo. Prodiuseriai už tai kovojo ir iškovojo. Tas pats vyksta ir per mūsų organizuojamas mokyklų žaidynes. Apskritai sportas yra vienijimas, socialinių įgūdžių, komandinio darbo, lyderystės, atsakomybės, disciplinos lavinimas. Užuot gydę jaunų ir senų žmonių ligas, galėtume skirti pakankamai dėmesio sveikatinimui“, - pasakoja D.Gudzinevičiūtė.

Maisto sureguliavimas nepadės

O galbūt sveikata pagerėtų tiesiog maitinantis sveikai? D.Gudzinevičiūtės tvirtinimu, sporto, judėjimo niekas nepakeis: „Iš tikrųjų tas, kuris guli ant sofos ir valgo sveikai, nebus sveikesnis už tą, kuris juda ir valgo vidutiniškai sveikai. Sportas ir mityba neatsiejami, ypač siekiant rezultatų, bet joks maisto sureguliavimas neatstos judėjimo.“

Sportuoti galima ir viešosiose erdvėse, vyksta nemažai sporto renginių. „Į mūsų minimą Olimpinę dieną susirenka ir jauni, ir pagyvenę. Visi noriai dalyvauja, nori išbandyti įvairias sporto šakas. Be abejo, mes akcentuojame tai, kad sportuoti reikia pradėti kuo anksčiau. Tas, kas pradėjo sportuoti darželinukas, būdamas studentu taip pat sportuos. Sportininkų vaikai taip pat tampa sportininkais. Jeigu tai anksti ateina į tavo gyvenimą, tampa įpročiu. Vaikai labai nori judėti. Skundžiamasi, kad vaikai prikimba prie kompiuterio, bet tas mažiukas dar kol prie kompiuterio prikimba, jis labai nori sportuoti. Reikia tik skatinti jį judėti“, - teigia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė.

Iš televizijos persikelia į realybę

Žiūrėdami sporto laidas, varžybų transliacijas per televiziją nejudame, jas tik stebime, tad ar gali televizija paskatinti sportuoti? Pasak D.Gudzinevičiūtės, tikrai gali: „Mes visą laiką kalbame, kad didysis sportas nėra siekiamybė. Iš tiesų siekiamybė yra fizinis aktyvumas, bet ta piramidė yra susijusi. Pervažiuokite per Lietuvą ir daugybės namų kiemuose pamatysite krepšinio lankų stovus. Vadinasi, vaikas per televizorių pamatė, kaip žaidžia krepšininkai, ir nubėga pabandyti pats. Sporto transliacijos taip pat yra fizinio aktyvumo skatinimas. Gal atrodo, kad tu guli ant sofos, žiūri futbolą ir nieko nedarai, bet varžybų stebėjimas taip pat yra paskatinimas sportuoti.“

Nebus žvaigždžių, nebus jomis sekančių. „Kiekvieną kartą po didesnių mūsų sportininkų laimėjimų padaugėja norinčių užsiimti viena ar kita sporto šaka. Rūtai Meilutytei pelnius didžiausius laimėjimus, norinčių plaukti padaugėjo, tiesiog prasidėjo baseinų bumas. Didžiausio meistriškumo sportininkas yra pavyzdys kitiems. Tai tikrai suveikia. Jeigu mūsų sportininkams gerai sekasi, iš karto atsiranda norinčių diską mėtyti, padaugėja penkiakovininkų, kitados ir šaulių buvo padaugėję. Mūsų sportininkų pergalės labai didina sporto populiarumą“, - sako D.Gudzinevičiūtė.

Mes visi tam tikra prasme esame reklamos aukos ir ta reklamos auka galima būti ir teigiama, ir neigiama prasme. „Labai daug sužinai iš televizoriaus. Televizorius nėra absoliutus blogis, tai žinių šaltinis. Geriau būtų daugiau žinių, sporto transliacijų, o ne žiaurumą propaguojančių laidų. Paskui vaikai prisižiūri laidų apie 7 gyvybes ir šaudo iš automatų į draugus“, - teigia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė.

Parengta pagal priedą „TV publika“