2 nuotr.Graikijai po rinkimų nesugebėjus suformuoti Vyriausybės, o šalies gyventojams atsiimant iš bankų santaupas aukščiausi Europos vadovai ir toliau kartoja nuo realybės atitolusius burtažodžius ir neranda efektyvių euro zonos gelbėjimo sprendimų.
Smarkiai prasiskolinusios Graikijos laikinajai Vyriausybei iki birželio 17 d. vyksiančių naujų rinkimų vadovaus Administracinio teismo vyriausiasis teisėjas Panagiotis Pikramenas (Panagiotis Pikrammenos). Dėl to susitikime su prezidentu Karolu Papulijumi (Karolos Papoulias) susitarė partijų lyderiai.
„Yra aišku, kad mūsų tėvynei - sunkus metas. Mes turime užtikrinti jos autoritetą ir sklandų pereinamąjį laikotarpį“, - sakė Vyriausybės vadovu prisaikdintas P.Pikramenas. Prezidentas pavedė jam sudaryti „plataus pritarimo“ kabinetą, kuriam priklausys 12-13 narių.
Vakar į pirmąjį posėdį susirinko gegužės 6-ąją išrinktas naujasis Graikijos Parlamentas. Tačiau po deputatų prisaikdinimo jau artimiausiu metu jis greičiausiai bus paleistas. Tada per 30 dienų turi įvykti nauji rinkimai.
K.Papulijui praėjusiomis dienomis nepavyko įtikinti partijų susitarti dėl Vyriausybės sudarymo. Partijos aršiai nesutaria dėl taupymo priemonių, kurių sutarta laikytis mainais už užsienio finansinę paramą.
Ekspertai prognozuoja, kad pakartotinius rinkimus gali laimėti didžiausia taupymo priemonių priešininkė kairiųjų radikalų partija „Syriza“.
Vokiški palinkėjimai
Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) užvakar dar kartą pakartojo, kad Vokietija nori, jog Graikija liktų euro zonoje, tačiau perspėjo, kad šalis turi žaisti pagal taisykles ir laikytis savo įsipareigojimų.
„Aš, kaip ir Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker, euro grupės pirmininkas), noriu, kad Graikija liktų euro zonoje. Manau, kad tai būtų naudinga Graikijai ir mums visiems“, - sakė A.Merkel, tačiau pridūrė, kad Graikiją ir jos euro zonos partneres privalo sieti abipusis pasitikėjimas.
Kanclerė taip pat teigė, kad į ES fiskalinės drausmės sutartį gali būti įtraukta ir augimo strategija, ir pabrėžė, kad dauguma ES lyderių sutartį dėl griežtesnės biudžetų priežiūros vertina teigiamai.
„Fiskalinės drausmės sutartį pasirašė 25 valstybės narės ir trys ją jau ratifikavo“, - kalbėjo A.Merkel ir pridūrė, kad lyderiai dabar tęs diskusijas dėl augimo.
Paklausta, ar Europos lyderiai užmiršo Europos projektą, A.Merkel atsakė: „Nemanau. Šis kelias turi vesti į stipresnę Europą ir tolesnę integraciją“.
Britiškas skepticizmas
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas euro zonos lyderius paragino skubiai išspręsti savo skolų problemas, nes kitaip euras gali žlugti.
Šie D.Kamerono komentarai euro zonos krizės tema yra pesimistiškiausi iš iki šiol buvusių ir turėtų suerzinti Europos lyderius, kuriuos pernai jau papiktino D.Kamerono atsisakymas pasirašyti ES fiskalinės drausmės sutartį.
„Euro zona turi arba susitaikyti, arba jai gresia išsiskyrimas. Jeigu euro zona nori ir toliau gyvuoti, jai reikia sukurti tinkamą apsaugą ir imtis žingsnių, padėsiančių apsaugoti silpnesnes euro zonos valstybes“, - per sesiją Parlamente kalbėjo D.Kameronas.
Didžiosios Britanijos valdžios atstovai anksčiau sakė, kad turi nenumatytų atvejų planą, jeigu euro zona žlugtų.
Amerikiečiai plaunasi rankas
Tuo tarpu amerikiečiai aiškiai sako, kad nepadės Europai spręsti finansų krizės. JAV prezidento padėjėjo pavaduotojas Maiklas Froumanas (Michael Froman), atsakingas už tarptautinius ekonominius klausimus, per susitikimą su ekspertais ir žurnalistais pranešė, kad vienas iš šūkių per viršūnių susitikimą Kemp Deivide - „Dirbti drauge“. Kartu jis pabrėžė, kad „krizė euro zonoje - tai klausimas, adresuotas pačiai Europai, ir ji pati turi jį spręsti“.
„Pagrindinis klausimas - kaip skatinti ekonomikos augimą ir kartu apriboti biudžeto deficito augimą“, - teigia M.Froumanas.
Tuo pat metu Baltųjų rūmų pareigūnas patikino, kad JAV „nesiruošia mokyti europiečių, o tiesiog nori pasidalyti savo patirtimi įveikiant finansų krizės padarinius“.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
