Spekuliantas Dž.Sorošas jau trina rankomis

- Ar gali būti, kad Dž.Sorošas šįkart neblefuoja sakydamas, jog pasaulis vėl atsidūrė ant naujos krizės slenksčio? Jeigu tai tiesa, tai kokie šios naujos krizės požymiai?

- Kalbant juokais galima pasakyti, kad Dž.Sorošas pagaliau išgirdo, ką mes „Respublikos“ leidiniuose kalbame ne vienus metus... Krizės pagrindinis požymis yra tas, kad visa Vakarų civilizacija, tiek JAV, tiek ES, tiek ir Lietuva, gyvena ne pagal išgales. Tai reiškia, kad išleidžia daugiau, negu uždirba, valstybių ir gyventojų skolos vis auga, pinigų į rinką yra išmesta galybė... Šiuo metu Europos centrinis bankas emituoja po 80 milijardų eurų kas mėnesį, tačiau ekonomikos sukimosi mechanizmų paleisti vis nepavyksta. O nepavyksta jų paleisti, nes tam trukdo milžiniška skolų našta, tiek įmonių, tiek savivaldybių, tiek valstybių, tiek ir eilinių žmonių. O toks gyvenimas skolon visada turi savo pabaigą.

- Tai galbūt dėl to jis kaip tik šį mėnesį puolė supirkinėti auksą ir aukso kasyklų akcijas? Vis dėlto auksas jam atrodo patikimesnis dalykas negu popieriniai vertybiniai popieriai?

- Tai dar vienas krizės požymis. Pavyzdžiui, JAV dabar nespėjama štampuoti sidabrinių monetų, nes jas masiškai supirkinėja žmonės. O tai reiškia, kad daugelis žmonių jaučia, jog kažkas yra ne taip, nepaisydami visų raminimų, ir stengiasi apsaugoti savo santaupų perkamąją galią, turėti kažkokias atsargas ateičiai, t.y. ieško įvairių vertybių. O auksas, kad ir ką apie jį kas bešnekėtų, tūkstančius metų buvo ta vertybė, kuri leisdavo išsaugoti pinigų perkamąją galią. Prisiminkime Gedimino Vagnoriaus laikus, kai jis sakė: „Laikykite pinigus bankuose, neimkite jų iš ten, aš jums viską grąžinsiu.“ Tie, kurie paklausė, viską prarado, nes pinigų vertė nukrito iš esmės iki nulio... O juk galima buvo sakyti kitaip: „Pirkite už tuos pinigus kas tik ką galite - nekilnojamąjį turtą, auksą, kažkokius vertingus daiktus...“. Taigi, kad ir kiek tas auksas kainuotų ir kaip juo manipuliuotų tas Londono penketukas, kuris kasdien nustatinėja jo vertę, auksas niekada nekainuoja nulio... Vis tiek dalį pinigų susigrąžinsi, o štai laikomi pinigai gali visiškai nuvertėti. Štai dėl to Dž.Sorošas ir perka. Tačiau aukso kaina pasaulyje dirbtinai laikoma maža, kur kas mažesnė, negu natūraliai turėtų būti.

- Kodėl tai daroma?

- O tai daroma tam, kad žmonės neieškotų užuovėjos pirkdami auksą, bet ir toliau liktų su rezervinėmis valiutomis, pirmiausia - doleriu. Kad žmonės išsigandę nebėgtų iš dolerio zonos bei kitų rezervinių valiutų, aukso kaina dirbtinai laikoma žema. Beje, šiemet pirmą kartą aukso kainos nustatymo sistema buvo pakeista: vieni bankai išėjo iš to Londono būrelio, kiti - atėjo, tuomet atėjo kinai... Anksčiau tas būrelis du kartus per parą susiskambindavo ir nustatydavo kainą. Aišku, mūsų ekonomistai pasakos, kad aukso kainą nustato rinka, bet apie tai juokinga net kalbėti... Bet pažvelkime toliau: o juk dar yra vadinamasis popierinis arba investicinis auksas. Sistema ten tokia: pervedate pinigus į banką ar fondą ir jie garantuoja, kad kai jums reikės, tą auksą jie duos, tačiau šiuo momentu jums jo neduoda. Bet yra skaičiuojama, kad to popierinio aukso jau parduota kelis kartus daugiau, negu yra paties aukso atsargų pasaulyje. Tai dar vienas krizės požymis. Kai tik prasidės panika ir žmonės bandys atsiimti, paaiškės, kad to aukso tiek nėra, kiek yra norinčiųjų jo gauti. Bus dar vienas smūgis finansų sistemai. Pridėkime dar faktą, kad Kinija sukūrė savo Šanchajaus aukso biržą ir pradėjo jau pati nustatinėti aukso kainą. Beje, kinai šiandien yra vieni iš pagrindinių aukso pirkėjų pasaulyje. Jeigu jie norės, gali suduoti rimtą smūgį Vakarų civilizacijos finansų sistemai, nustatydami per savo biržą tikrą fizinio aukso vertę, kuriai neturės įtakos jokie Londono penketukai. Bet kuriuo atveju ir Dž.Sorošas, ir daugelis kitų stambių spekuliantų bei investuotojų vienu balsu tvirtina, kad mes gyvename didelės finansinės krizės išvakarėse. Jie sako, kad kažką reikia daryti, nes sistema eina į aklavietę - skolos auga, vartojimas krenta, o naujos pinigų emisijos tik nuvertina pačius pinigus, tačiau nepaisant to ekonomika ir toliau stagnuoja.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“