1 nuotr.Po sekmadienį vykusių rinkimų Švedijos partijų laukia sunkus vyriausybės formavimas. Dešiniosios Švedijos demokratų partijos iškilimas užkerta kelią raudonųjų ir žaliųjų blokui ar dešiniųjų partijų aljansui turėti bet kokią stabilią vyriausybinę daugumą.
Stebėtojai mano, kad vyriausybės formavimas, kuris Švedijoje paprastai pavyksta po vidutiniškai šešių dienų, šį kartą gali užsitęsti ne vieną savaitę.
Vakar didžiosios sisteminės partijos pradėjo pirmuosius pokalbius. Kokiai partijai bus pavesta sudaryti vyriausybę, Riksdagas ir jo pirmininkas spręs tik rugsėjo 24-ąją.
Socialdemokratai per rinkimus sekmadienį gavo 28,4 proc. balsų - tai yra prasčiausias jų rezultatas per daugiau kaip 100 metų. Švedijos demokratai su 17,6 proc. balsų užėmė trečiąją vietą, nusileidę nuosaikiesiems „moderatams“. Šie rezultatai yra preliminarūs, nes vakar dar buvo skaičiuojami paštu balsavusių rinkėjų balsai.
Derybos tokios sunkios prognozuojamos todėl, kad nė vienas tradicinis blokas negalės valdyti vienas - kol kas nė viena partija nepareiškė noro ir palikti savo tradicinės stovyklos. Liks tik bendradarbiauti su Švedijos demokratais, kurie nuolat užsipuolami dėl savo kraštutinių dešiniųjų šaknų ir griežtos imigracijos politikos, nors iš tikrųjų ideologiškai niekuo nesiskiria net ir nuo lietuviškųjų liberaliųjų konservatorių.
Švedijos demokratai dėl nusikalstamumo ir neramumų didmiesčiuose kaltina pastarųjų metų imigracijos bangą, remdamiesi konkrečiais faktais ir nusikalstamumo statistika. Jų oponentai toliau vykdo „stručio politiką“ ir to nepripažįsta.
10 mln. gyventojų turinti šalis 2015-aisiais oficialiai priėmė 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų, tačiau niekas nežino, kiek šalyje bastosi įvairiausių nelegalų. Bet kokiu atveju, skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, tai yra daugiau nei bet kuri kita Europos šalis. Daugelis rinkėjų, be to, būgštauja dėl socialinio stabilumo.
Švedijos demokratų lyderis Džimis Akesonas (Jimmie Akesson) rinkimų išvakarėse akcentavo, kad yra pasirengęs derėtis su visais. Tačiau tie „visi“ iki šiol kupini įvairiausių „radikalų“ fobijų ir iš inercijos vis dar liaupsina šalį siaubiančius imigrantus.
Balsavimo teisę rinkimuose turėjo 7,5 mln. švedų.
Situaciją komentuoja ilgai Švedijoje gyvenęs IT specialistas Tomas Bikelis:
Pirmiausia daugelis buvo nustebę, kad Švedijos demokratai taip išpopuliarėjo, o štai dabar daugelis švedų nustebę, kad jie taip blogai pasirodė šiuose rinkimuose, nors ir gavo 5 procentais daugiau balsų, nei praėjusiuose. Vis dėlto apklausos rodė, kad jie turėtų surinkti apie 25 proc. balsų, tačiau dabar jiems priskaičiuota „tik“ 17,6 proc. Labai įdomus faktas: kuo ilgiau skaičiavo ir perskaičiavo balsus, tuo daugiau gavo kiti, o švedų demokratų balsų skaičius nuosekliai mažėjo... Dar vienas įdomus momentas: kaip pasitaiko ir Lietuvoje, Švedijoje kelis kartus rinkimų metu buvo „lūžę“ kompiuteriai, o tai, žinoma, demokratams balsų tikrai nepridėjo... Dabar Švedijoje vėl vyksta balsų perskaičiavimas jau aukštesniu lygmeniu, galutiniai rezultatai bus skelbiami rugsėjo 12 d., o parlamente bus pristatyti rugsėjo 14-ąją. Yra ir kitų niuansų: pavyzdžiui, Šiaurės Švedijoje kažkodėl labai lėtai dirbo paštas, kuris neskubėjo išankstinio balsavimo biuletenių pristatinėti balsų skaičiavimo komisijoms...
Prieš maždaug 15 metų Švedijos demokratų partiją vietos žiniasklaida dažnai pravardžiuodavo „fašistais“, „nacistais“ ir kitais panašiais epitetais. Tačiau tai yra parlamentinė partija - į Švedijos parlamentą jie pakliuvo prieš dvejus rinkimus ir tada turėjo 5 proc. Praėjusiuose rinkimuose jie jau rinko 12 proc. ir tuomet mėgėjai klijuoti minėtus epitetus kiek aprimo. Tiesą sakant, ši partija jau gerokai suliberalėjo. Jie patys kalba, esą yra „konservatyvios tradicijos“ partija, o ne nacionalistinė. Net ir jų lyderis per vietos TV yra sakęs, jog atvykęs į Švediją žmogus gali tapti švedu, t. y. švedu netampama vien tik gimstant, bet galima juo ir tapti... Narių jie turi įvairiausių... Pavyzdžiui, viena šios partijos savivaldybės tarybos narė „Youtube“ buvo pasidalijusi dainele, kurios klipe buvo rodomi senosios Švedijos vaizdai (apie 1950-ieji metai), o priedainyje dainuojama, kad švedai yra balti, o „ši žemė yra mūsų“. Iškart buvo pasakyta, kad partijos lyderis taip negalvoja ir „atsiriboja“. Taigi, ši partija yra įvairi. Lietuviškasis jos analogas, jeigu žiūrėtume ideologiškai, būtų mūsų Tėvynės Sąjunga (konservatoriai), kurie taip pat nepasisako prieš vienalytes santuokas arba priklausomybė kuriai nors tautai jiems neatrodo prigimtinė... Todėl ideologiškai jie yra labiau globalistai-liberalai, bet Švedijoje, kur visos sisteminės partijos yra žymiai kairesnės net už Amerikos demokratus, jie vis dėlto išsiskiria ir yra laikomi „radikalais“...
Švedų demokratai turėjo ir savo jaunimo organizaciją. Partijos jaunimas turėjo daugiau idealizmo ir nesutiko savo pirmininku rinkti dabartinį partijos vadovą, kurį protegavo vyresnieji kolegos. Buvo susipykta ir jaunimas pasitraukė bei įkūrė savo partiją „Alternatyva Švedijai“. Šios partijos nariai negalvoja, kad galima tapti švedu, atvažiavus iš kokio nors Somalio ar Eritrėjos... Kiek dabar žiūriu, niekur neskelbiama, kiek jie surinko balsų šiuose rinkimuose...
Na, o švedų visuomenėje nuotaikos keičiasi, ką įrodo ir švedų demokratų gerėjantys rezultatai. Atitinkamai mažėja socialdemokratų ir vadinamųjų moderatų (nuosaikiųjų) gaunamų balsų skaičius. Švedijoje tai yra naujiena. Kai švedų demokratai pirmą kartą pakliuvo į parlamentą, kairieji susirinko į mitingą Stokholme ir tiesiogine prasme verkė - esą Švedijoje nėra demokratijos, nes dešiniuosius išrenka į valdžią... Reikia suprasti, kad ir ten daugelis žmonių nežino, kas yra ta demokratija... Bet nuotaikos dabar keičiasi. Ypač kai imigrantai sudegina kokio švedo mašiną ar išprievartauja jo dukrą - tuomet nori-nenori jie pradeda mąstyti. Ir dėl to daugelis švedų nustoja tikėti tuo, ką mato per televiziją ar skaito vietos spaudoje, kur iki šiol mėginama dangstyti imigrantų daromus nusikaltimus. Net ir pareigūnai jau vis atviriau kalba, kad švedų policijoje buvo tiesiog draudžiama skelbti imigrantų daromus nusikaltimus, kuriems net buvo priskiriamas specialus kodas „291“. Šią informaciją nutekino patys policijos žmonės, o vienas Erebro miesto pareigūnas atvirai socialiniame tinkle paskelbė, kad didžiąją dalį nusikaltimų visoje Švedijoje įvykdo imigrantai. Tuomet žmonės pradėjo jį remti, siuntė jam į darbą gėles tiesiog masiškai, susikūrė ir jo palaikymo grupė feisbuke... Matosi, jog visuomenė keičiasi ir liberalių politikų melu daugelis jau netiki, nes savo kailiu patiria visus nevaržomos migracijos „privalumus“...
