Patys skatina nelegalią migraciją, paskui verkia

- Ar Austrija pritartų griežtoms sankcijoms Baltarusijai už nelegalios migracijos į ES organizavimą, atjungtų Minsko režimą nuo tarptautinės SWIFT mokėjimų sistemos ir įšaldytų visą Baltarusijos valstybinį turtą bei jos pareigūnų ir oligarchų lėšas užsienio bankuose? O gal tokia visiškos Baltarusijos izoliacijos politika tik dar labiau pastumtų A.Lukašenką į Maskvos glėbį?

- FPÖ savo kailiu patyrė, ką reiškia, kai kitos valstybės kišasi į vidaus reikalus, todėl šios klaidos nedarysime. Tiesą sakant, griežtai smerkiame pilietinių teisių ir žiniasklaidos laisvės varžymą Baltarusijoje. Jei yra svarių įrodymų, patvirtinančių įtarimus, kad Minsko režimas organizuoja nelegalią imigraciją į ES, tai turi turėti pasekmių.

- Po amerikiečių fiasko Afganistane į Europą plūsta afganistaniečių „pabėgėlių" invazija, o patys amerikiečiai jau išleido milijardus dolerių ten deportuotų afganistaniečių „integracijai". Kokia yra Austrijos pozicija šiuo klausimu: Ar Europa taip pat turi švaistyti pinigus svetimos kultūros žmonėms integruoti?

- FPÖ nuosekliai pasisako prieš Afganistano „pabėgėlių" įvežimą į Europą, nes archajiškų kultūrų atstovų integracija į Vakarų pasaulį kelia daug problemų. Mums atrodo daug protingiau sukurti vidinio žemyno skrydžių alternatyvą netoli Afganistano, kad prieglobsčio prašytojus būtų galima kuo greičiau grąžinti į jų tikrąją kilmės šalį.

- Kodėl Europa per pastaruosius 50 metų nesugebėjo integruoti musulmonų diasporos ir kodėl jie toliau kuria uždarus getus ES šalyse, kur galioja „šariato" teisė, o ne nacionaliniai įstatymai?

- Šis klausimas grindžiamas prielaida, kad islamą galima integruoti į Europą. Didieji mokslininkai, tokie kaip Basamas Tibi ar Hamedas Abdel Samadas, čia įžvelgia principinių problemų, o Europos aglomeracijų patirtis rodo, kad mūsų vakarietiška kultūra gali toleruoti imigraciją iš islamo šalių tik „homeopatinėmis" dozėmis. Todėl islamo kontrkultūrų problemų neišspręsime net ir toliau dedami pastangas integracijai.

- Ar Austrija pritartų griežtai ES išorės sienų apsaugai ir neįveikiamų kliūčių nelegaliems migrantams statybai?

- Oficiali 2021 m. Austrija su kancleriu Sebastianu Kurcu (Sebastian Kurz) ir jo „žaliuoju" vicekancleriu tokių priemonių nepalaikytų. FPÖ reikalauja ir statybos priemonių, ir noro apsaugoti sienas ilguoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, būdamas vidaus reikalų ministru, įkūriau savo sienos apsaugos pajėgas, kurių užduotis buvo rūpintis tik šia apsauga. Viena pirmųjų S.Kurco naujosios federalinės vyriausybės priemonių buvo išformuoti šias sienos apsaugos pajėgas.

Alvaro Penjaso („El Correo de España", Ispanija) užduoti klausimai:

- Kancleris S.Kurcas stojo Vengrijos, kuri nepritaria afganų pabėgėlių kvotoms, pusėn. Ar manote, kad konservatyvioji Austrijos vyriausybė gali išlaikyti šią poziciją, jei žalieji yra jos sąjungininkai?

- Iš pradžių reikėtų pažymėti, kad šiuo metu Austrijoje nėra konservatyvios vyriausybės. Nors Austrijos kancleris Sebastianas Kurcas skelbia neva griežtą poziciją Afganistano imigrantų atžvilgiu, jo vadovaujama ÖVP Europos Parlamente, be kita ko, balsuoja už Afganistano pabėgėlių perkėlimą, paskirstymo mechanizmo įvedimą, humanitarinių vizų išdavimą, visų repatriacijų sustabdymą ir neigiamų sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo persvarstymą. Toks elgesys taip pat atitinka Žaliųjų partijos proimigracinę poziciją, ir šiuo atveju skirtumo tarp ÖVP ir Žaliųjų partijos nepastebima.

- Ar vyriausybės kampanija prieš politinį islamą yra tikra ar tai tik įvaizdžio kampanija? Ką FPÖ norėtų padaryti kovoje prieš Europos islamizaciją?

- Lygiai taip pat neįtikėtina, kaip ir diskusijos apie imigraciją, yra diskusija apie kovą su politiniu islamu. Aš, tuometinis FPÖ vidaus reikalų ministras, parodžiau, kad su islamizmu galima veiksmingai kovoti tik tada, jei prieš jį bus imtasi ribojančių priemonių. Pavyzdžiui, ištrėmus daugybę imamų. To negalima tikėtis iš dabartinio ÖVP vidaus reikalų ministro Nehamerio. Priešingai, prieš 2020 m. lapkričio mėn. Vienoje įvykdytą teroristinį išpuolį jo ministerija patyrė katastrofišką nesėkmę, nes šiam išpuoliui buvo galima užkirsti kelią.

Jano Valeri („Breizh-Info", Prancūzija) ir Lionelio Balano (Belgija) užduoti klausimai:

- Austrijos kancleris konservatorius Sebastianas Kurcas vadovauja vyriausybei su savo partija ir žaliaisiais, prieš tai vadovavęs koalicinei vyriausybei su patriotine FPÖ. S.Kurcas vykdo griežtą imigracijos politiką. Kaip paaiškinti, kad žalieji pritaria šiai pozicijai?

- Čia iš pradžių turiu nesutikti. Sebastianas Kurcas nėra konservatyvus politikas. Veikiau jis atstovauja savavališkai pasirinktoms pozicijoms, kurias koreguoja priklausomai nuo situacijos. Pavyzdžiui, 2014 m. jis paragino Austriją kurti „svetingesnę kultūrą". Kai 2015 m. milijonai ekonominių migrantų ir prieglobsčio prašytojų užplūdo Europos Sąjungos sienas, jis suprato, kad gyventojai į tai reaguoja ne itin teigiamai, ir ėmėsi tariamai prieš imigrantus nukreiptos pozicijos. 2020 m., valdant neva nuosekliam federaliniam kancleriui S.Kurcui, Austrijos Respublikos imigracijos ir prieglobsčio rodikliai, palyginti su gyventojų skaičiumi, buvo didžiausi visoje Europoje.

- Višegrado šalyse (Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje), taip pat Slovėnijoje ir Italijoje auga patriotizmas ir nacionalizmas. Kokie jūsų santykiai su šių šalių patriotais? Ar pritariate tam, kad Europos Parlamente būtų sukurta didelė grupė, kurioje būtų atstovaujama Europos patriotinėms partijoms?

- Pasisakome už nuoseklų visų demokratinių ir konstruktyvių patriotinių jėgų bendradarbiavimą Europos lygmeniu. Dar didesnės patriotinės grupės Europos Parlamente sukūrimas yra ne tik pageidautinas, bet šis bendradarbiavimas galiausiai lems Europos, kokią ją pažįstame, tęstinumą arba žlugimą. Puikus pagrindas tam yra 2021 m. liepos pradžioje įsteigtas didelis Europos aljansas, kurį sudaro 16 partijų iš 15 valstybių.

- Kokia turėtų būti Austrijos migracijos politika, atsižvelgiant į Afganistano krizę? Ar jūsų šalis turėtų priimti afganistaniečius? Kokius sprendimus siūlote nelegalios imigracijos srityje?

- Naujausi įvykiai Afganistane taip pat rodo, kad tikriausiai būtų buvę išmintingiau ne siųsti Europos karius į Afganistaną, kad jie sutramdytų šalį, bet nuosekliai mokyti jaunus, stiprius vyrus, kurie per pastaruosius 20 metų ieškojo prieglobsčio Europoje, ir siųsti juos atgal į jų protėvių šalį kovoti už laisvę. Žinoma, negalima džiaugtis, kad Talibanas užgrobė valdžią, tačiau iš esmės būtų neteisinga atverti Europos vartus visiems išvykti norintiems afganistaniečiams. Vietoj to reikia sukurti alternatyvų pabėgimo kelią žemyne, kad būtų suteikta apsauga ir pagalba tiems, kurie iš tikrųjų yra persekiojami šiame regione, ir kuo greičiau suteikti jiems galimybę grįžti į savo tėvynę.

Marianos öry („Magyar Hírlap", Vengrija) užduotas klausimas:

- Kokį Vengrijos ir Austrijos bendradarbiavimą siūlote, sprendžiant nelegalios migracijos problemą, kaip vertinate Vengrijos migracijos politiką?

- Partija visada skatino Austrijos ir Vengrijos bendradarbiavimą, ypač migracijos srityje, ir labai teigiamai vertina premjero V.Orbano migracijos politiką. Pavyzdžiui, būtų prasminga, jei ES išorės sienos būtų stebimos kartu su Austrijos ir Vengrijos saugumo pareigūnais, kad Vengrijai nereikėtų vienai prisiimti šios finansinės naštos.

Bogdano Sajovičiaus („Democracija", Slovėnija) užduotas klausimas:

- Kaip, jūsų nuomone, Europos Sąjunga turėtų reaguoti į naują migracijos bangą, su kuria, atrodo, susiduriame?

- Be politinio įsipareigojimo, taip pat būtina suteikti valstybėms narėms reikiamas priemones sienoms apsaugoti ir, kita vertus, išvyti iš šalies čia jau esančius nelegalius imigrantus. Tiesą sakant, ES jau daugelį metų iš savęs daro kvailę, ypač Viduržemio jūros regione, vykdydama „pabėgėlių" gabenimo laivais funkciją ir toliau skatindama imigraciją.