Laisvė ateina tik skolų keliu

Ar įmanoma pasitraukti iš Europos Sąjungos ir atgauti valstybės nepriklausomybę? Iki šiol atrodė, kad ne. Tačiau pastarosiomis dienomis pradėjo sklisti kalbos, kad Graikija dėl skolų gali palikti euro zoną ir net ES.

Pasaulio finansų krizė ES viduje viską sudėliojo į savo vietas: neįtakingos Bendrijos šalys prasiskolino ir kovoja dėl savo išlikimo, tuo tarpu didžiausios vieningos Europos idėjos šalininkai - Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai - visu greičiu juda į priekį. ES senbuviai neištiesė pagalbos rankos ne tik Lietuvai ir Latvijai, bet ir į skolų liūną įklimpusioms Portugalijai bei Graikijai.

Graikijos bankrotas

Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad šiemet šios valstybės skolos pasieks 125 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Graikijos skolos net didesnės už Lietuvos skolas. Lietuvos finansų ministerija prognozuoja, kad mūsų valstybės skola 2010 m. pabaigoje gali sudaryti apie 40 proc šalies BVP.

2001 m. Graikija tapo euro zonos nare. Tačiau euras, apie kurį taip svajoja Lietuvos Vyriausybė, netapo vaistu nuo krizės. Netgi priešingai - netekę savo nacionalinės valiutos, graikai kartu prarado teisę vykdyti savarankišką finansų politiką.

Paskirtasis EK narys Olis Renas (Olli Rehn) buvo pareiškęs, kad įsipareigojimų nevykdančioms šalims gali tekti palikti euro zoną. Tiesa, komisaras pabrėžė, kad visai euro zonai grėsmę sukėlusi Graikija iš Bendrijos greičiausiai išprašyta nebus.

Graikija laisva

Tačiau ekonomistai sako, kad Graikijai teks rinktis - arba pasitraukti iš euro zonos, o tai automatiškai reikštų ir pasitraukimą iš Sąjungos, arba imtis griežtų taupymo priemonių - didinti mokesčius, mažinti socialines išmokas ir pensijas.

“Visai realu, kad (Graikija - red. past.) iki 2010 m. pabaigos gali pasitraukti iš euro zonos”, - sako “Standard Bank” analitikas Stivas Barou (Steve Barrow).

Pernai gruodį Europos centrinis bankas paskelbė banko ekspertų parengtą straipsnį, kuriame buvo nagrinėjamos pasitraukimo iš ES galimybės. Pasak straipsnio autorių, dar visai neseniai kalbėjimas apie pasitraukimą iš ES arba euro zonos būtų prilygintas absurdui.

Tačiau, kaip pažymima straipsnyje, pasaulio ekonomikos krizė, nepriklausomų valstybių vyriausybių funkcijų perdavimas Briuseliui, Lisabonos sutartis ir nusisukimas nuo naujųjų Bendrijos valstybių sukėlė abejonių dėl eurointegracijos ateities.

Didžiulis biudžeto deficitas, Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų neatitikimas ekspertams leidžia daryti prielaidą, kad įsipareigojimų nevykdančios valstybės galėtų būti pašalintos iš ES ir euro zonos.

“Tikroji nepriklausomybė yra neišvengiama”

Romualdas OZOLAS - Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:

Kas sukėlė tokią situaciją Graikijoje? Ji pati viena? Abejoju. Išsiurbti ir išspjauti - tokia yra Europos Sąjungos metodika. Kas atsitinka su atstumtaisiais, ES iš principo nerūpi. ES tiesiogiai prisidėjo prie to, kas vyksta Graikijoje.

Kaip ir Tarybų Sąjungoje, ES žmonės nemokomi dirbti ir išgyventi iš savo žemės, o laukia, kad kas nors duotų. Žinoma, duoda, bet tik tiems reikalams, kurie yra naudingi integracijai - internacionalinei infrastruktūrai sukurti: keliams, ryšių sistemoms, energetikai. Tais dalykais, kurie kiekvieną žmogų įdarbina ir pririša prie žemės išlaikydami jo, kaip atskiro asmens, savarankišką, orumą ir produktyvumą, nesirūpinama.

Be to, vyksta dar vienas bjaurus procesas - migracija. Mūsų žmonių išvyko apie milijoną, jeigu skaičiuotume su oficialiai savęs emigrantais neįvardijusiais žmonėmis. Jeigu mes ir toliau klimpsime į skolas, o taip ir bus, po Graikijos gal mes ir latviai būsime išspjauti. Kas tada? Niekam nerūpės - nei mūsų europarlamentarams, nei Briuseliui.

ES projektas nėra pagalbos tautoms projektas, koks buvo Maršalo planas po karo atkuriant Vokietiją. Tai yra jų išnaudojimo, pajungimo, resursų perėmimo ir pasinaudojimo projektas didžiųjų valstybių naudai.

Lietuvai pasitraukus iš ES, galų gale tie, kurie liktų Lietuvoje, pasakytų: “Pagaliau mes išsivadavome galutinai”. Pačioje nepriklausomybės pradžioje sakiau, kad jeigu mes nugriūsime dar kartą į kokią Vakarų priklausomybę, tai pabuvoję ten pamatysime, kad nėra išeičių kam nors priklausant gyventi laisvai. Tas dabar ir vyksta. Priklausymas kam nors didesniam už tave yra tavo žudymo būdas.

Lietuvai išstojus iš ES, kad ir turint du milijonus žmonių, bet tokių, kurie norėtų gyventi Lietuvoje ir puikiai suprastų, kad galų gale mes iš tiesų išsivadavę ir tik patys galėsime padaryti viską, kas yra reikalinga žmogaus oriam ir turtingam gyvenimui, prasidėtų tikroji Lietuvos laisvė. Šitą mes tikrai galėtume parodyti visam pasauliui kaip sektiną pavyzdį. Nėra kitos išeities visame pasaulyje, kaip tautos pagrindu sudarytos valstybės egzistavimas, atsakomybė už savo žemę. Tai yra neišvengiama.