Kova dėl sienos tęsiasi

Devynių minučių trukmės kalboje ovaliajame kabinete Baltuosiuose rūmuose nebuvo jokių nuolaidų demokratams, atsisakiusiems finansuoti sienos statybą. Šis projektas nuo pat pradžių yra viena svarbiausių D.Trampo vidaus politikos idėjų.

Kreipimasis taip pat nesuteikė vilčių, kad greitai būtų nutrauktas dalinis vyriausybės uždarymas, dėl kurio 800 tūkst. federalinių darbuotojų liko be atlyginimo. Tačiau D.Trampas atsitraukė nuo ankstesnių prielaidų, kad jis galėtų skelbti nacionalinę ekstremalią situaciją, kuri suteiktų jam įgaliojimus išleisti sienos projektą be Kongreso patvirtinimo. Tai sukeltų dar gilesnę politinę krizę. D.Trampas kalbėjo neįprastu tonu ir teigė norintis suderinti politinius nesutarimus.

JAV Kongreso Atstovų rūmų pirmininkė Nensi Pelosi (Nancy Pelosi) ir Senato mažumos lyderis Čekas Šumeris (Chuck Schumer) savo bendrame pareiškime iškart sukritikavo JAV prezidentą iškart po jo kreipimosi į naciją. Tačiau kritikai kaip visada nieko konstruktyvaus nepasiūlė, o vadovavosi vien emocijomis.

„Deja, daug kas iš to, ką mes girdėjome iš prezidento D.Trampo per visą šį beprasmišką dalinį vyriausybės uždarymą, buvo kupina dezinformacijos ir net pykčio. Prezidentas pasirinko baimę. Mes norime pradėti nuo faktų“, - pareiškė N.Pelosi, kuri jokių „faktų“ taip ir nepateikė.

Č.Šumeris apskritai nukrypo nuo temos, kritikuodamas D.Trampą už tai, kad šis esą naudojosi Baltųjų rūmų ovaliuoju kabinetu kaip fonu, kreipdamasis į tautą dėl sienos statybos.

„Dauguma prezidentų kreipdavosi į tautą iš ovaliojo kabineto kilniais tikslais. Dabartinis prezidentas tiesiog pasinaudojo tuo kabinetu, kad sukeltų krizę, pakurstytų baimę ir atitrauktų dėmesį nuo suirutės jo administracijoje“, - pasakojo oponentas.

Vis dėlto Č.Šumeriui teko pripažinti, jog demokratai ir respublikonai sutaria, kad reikia užtikrinti šalies sienų saugumą.


Situaciją komentuoja politologas Algis Avižienis:

-  Šiuo metu mes stebime aklą beatodairišką pasipriešinimą bet kokioms D.Trampo iniciatyvoms - jo oponentams bet koks metodas atrodo priimtinas, kad tik susilpnintų jo pozicijas. Tikriausiai viliamasi, kad po truputį didėjanti netvarka dėl vyriausybės finansavimo sustabdymo atsigręš prieš prezidentą, kadangi piliečiai kaltins būtent jį. Be abejonės, yra nusitaikyta jau į būsimuosius Amerikos prezidento rinkimus, bandant nuosekliai mažinti D.Trampo rinkėjų elektoratą.

Juk ne vien dėl sienos su Meksika - visur stengiamasi blokuoti jo iniciatyvas. Štai vos tik paskelbė, kad jis patrauks karius iš Sirijos, iškart buvo užsipultas ne tik opozicijos, bet ir kai kurių savo bendražygių, nors tai jis žadėjo dar prieš rinkimus, o keli jo patarėjai jau sako, kad reikia kažkokių kitokių sąlygų, todėl nereikia skubėti... Sistema vienijasi prieš D.Trampą, kuris, kaip matome, stengiasi atstovauti savo rinkėjams ir vykdyti jiems duotus pažadus. Ypač tai akivaizdu imigracijos srityje, kur D.Trampas susiduria su ypač stipriu sistemos pasipriešinimu. Jau anksčiau stebėjome, kaip teisėjai blokavo kelias D.Trampo migracijos kontrolės priemones, tad jam teko kovoti teismuose ir ieškoti kažkokių kompromisų, kurie nebūtinai yra naudingi eiliniams amerikiečiams.

Tokia kova vyksta visur. Pavyzdžiui, dabar tai itin ryšku Italijoje, kurioje Matėjus Salvinis (Matteo Salvini) tapo labai populiarus todėl, kad įvykdė pažadus - jis žadėjo sukontroliuoti masinę migraciją, ką jis ir padarė, tačiau tuojau pat įsigijo gausybę įtakingų priešų tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje. Pasipriešinimas jam auga tiek tarp kitų partijų merų, tiek ir tarp teisėjų. Italijoje prie opozicijos vis ryškiau prisideda ir katalikų bažnyčia, agituojanti prieš griežtesnį migracijos reguliavimą. Labai panaši situacija ir Amerikoje.