JAV ir Rusija nesusitars

Rolandas Paulauskas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas:

Nemanau, kad rusai su amerikiečiais dėl Sirijos gali susitarti. Nes tai, kas buvo sutarta tarp Vakarų lyderių ir ką R.Tilersonas atsivežė į Maskvą kaip pasiūlymus, jeigu tikėtume oficialiais pranešimais, iš esmės reiškia Rusijos kapituliaciją Artimuosiuose Rytuose. O tai reikštų didžiules problemas Rusijos vidaus politikoje. Net jeigu V.Putinas ir norėtų tai padaryti, jis turėtų tą sprendimą kažkaip paaiškinti savo žmonėms, o ne po šitiek pastangų staiga imti ir atiduoti Bašarą al Asadą... Be to, kaip į tai sureaguos ne tik Rusijos visuomenė, bet ir Iranas? Tai būtų tas pats, kaip kitados Dmitrijus Medvedevas atidavė Libijos lyderį Muamarą Kadafį.

Bet kaip tik čia galėtume skaitytojams priminti mūsų praėjusių metų pokalbį, kai D.Trampas dar tik kandidatavo į prezidentus. Tada mes kalbėjome, kad jeigu D.Trampas kažko „nesupranta“, tai ateis rimti vyrukai ir jam viską „paaiškins“. Tai štai tie rimti vyrai atėjo, viską paaiškino ir staiga D.Trampas, kuris dar prieš metus sakė, kad jokios Sirijos negalima bombarduoti ir nereikia to B.al Asado pulti, elgiasi visiškai priešingai. Tai rodo, kad rimti vyrai padarė jam rimtą įtaką. Ir tai tik blogina jo paties padėtį. Pas mus visiškai nekreipiama į tai dėmesio, bet mes žinome, kad JAV yra daug žmonių, siekiančių jo apkaltos. Po to, ką jis padarė Sirijoje, dėliojasi gan niūrus paveikslas: jis akivaizdžiai pažeidė JAV Konstituciją, nes negavo Kongreso sutikimo, be to, jis negavo ir Jungtinių Tautų leidimo, taip pat neištyrė pačios cheminės atakos fakto. Tokiu būdu jis galutinai pakliūva į tų „rimtų vyrukų“ rankas, nes jeigu jie panorės, tai šių trijų faktų pagrindu kuo puikiausiai galima organizuoti jo apkaltą. Dabar D.Trampas tampa tų pačių jėgų, kurios visą laiką vykdo Amerikos užsienio politiką, t.y. vadinamųjų „neokonų“, įkaitu. Jeigu jie nuspręs, kad jį dar kažkur reikia panaudoti, tai ir panaudos, nes jis dabar priverstas yra vykdyti ne savo, o jų valią. O jeigu jis to nedarys, tai apkalta jam garantuota, nes ribas jis jau peržengė.

Taigi R.Tilersonas lygiai taip pat kaip išeities poziciją į Maskvą vežasi šių „rimtų vyrukų“, o ne D.Trampo pasiūlymus. Rusai galbūt pažadės atnaujinti skrydžių virš Sirijos koordinavimą, bet, kiek suprantu iš jų pareiškimų, dabar į Siriją bus nugabentos papildomos gynybos pajėgos. Ir rusai dabar sako, jeigu bus numušamos raketos ar lėktuvai, tai numušime ne mes, o Sirijos valdžia, kuri turi visą teisę gintis, nes ji buvo teisėtai išrinkta. O tada pabandykite įrodyti, kas tokie sėdėjo prie to raketų paleidimo pulto. Nes rusams dabar svarbu, kad Sirija turėtų kuo šaudyti ir nestokotų politinės valios tą daryti. Pavyzdžiui, kai JAV bombardavo Jugoslaviją, Slobodanas Miloševičius neišdrįso priešintis visomis turimomis priemonėmis ir vis tiek atsidūrė Hagos tribunole... Todėl klausimas, kaip elgsis B.al Asadas, lieka aktualus. Bet štai čia man norėtųsi išgirsti kokio nors rimto psichiatro nuomonę - kas šiame pasaulyje vyksta? Kada žmonėms išvis nebereikia jokių įrodymų, Lietuvoje, beje, - taip pat, tačiau jie patiki be jokių svarstymų, kad B.al Asadas numetė zarino dujas ant Sirijos, kuriai pats vadovauja, vaikų. Ir niekas nė nebando atsakyti į klausimą, o kam jam to reikia? Todėl įdomu, kaip psichiatrai įvertintų žmonių būseną, kurie patiki kažkokių postringautojų pasakomis. Juk iš visų Sirijoje veikiančių jėgų B.al Asadui mažiausiai reikėjo tos dujų atakos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“