D.Trampas tikisi surinkti daugiau mokesčių

„Vakaro žinios“ kalbėjosi su ekonomistu Valdemaru Katkumi.

- Kalbama, jog D.Trampo administracija nutarė apkarpyti savo valstybės išlaidas dėl to, kad jos auga sparčiau nei šalies bendrasis vidaus produktas (BVP). Kiek čia tiesos?

- Biudžeto projektas pateiktas 10 metų į priekį, o tai yra tradicinis JAV vyriausybės viešųjų išlaidų planavimas. Per šį laikotarpį tikimasi sutaupyti 3,6 trln. JAV dolerių išlaidų, o tai prilygsta vienam metiniam vyriausybės išlaidų biudžetui. Planuojama, kad šiemet JAV ekonomika augs 2,3 proc. BVP, o iki 2020 metų augimas pasieks 3 proc. ir toks augimas laikysis iki pat 2027 metų. Štai čia D.Trampo administracijos nuomonė aiškiai susikirto su kitų prognozuotojų nuomone, mat jie daro prielaidą, kad toks biudžeto skaičiavimas yra per daug optimistinis. Palyginkime - centrinis bankas planuoja per tą patį laikotarpį 1,8 proc. BVP augimą, Kongreso Biudžeto komitetas - 1,9 proc., privatūs investuotojai - 2,2 proc. Taigi niekas neplanuoja 3 proc., todėl keliama abejonė, ar bus surinkta tiek mokesčių. D.Trampo administracija mano, kad jeigu ekonomika auga 3 proc., tai daugiau surinks ir mokesčių. Antras didžiulis skirtumas yra skaičiavimuose, kiek truks JAV ekonomikos augimo ciklas. JAV ekonomika pradėjo augti nuo 2009 m. birželio ir šiuo metu jau auga 8 metus iš eilės. Tai pagal D.Trampo projektą JAV ekonomika turėtų nesustodama augti 18,5 metų, kai istoriškai ilgiausias augimas tetruko 10 metų. Dėl to daugelis abejoja, kad pavyks pasiekti tokį ilgą gerovės laikotarpį, taigi ir čia įžvelgiama per daug optimizmo. D.Trampas planuoja, kad per šį laikotarpį ekonomikos prieaugis sudarys 12 trln. dolerių, t.y. nuo dabartinių 19,4 iki 31,4 trln. Kitos prielaidos, kad infliacija išliks šių metų lygio, t.y. 2,3 proc., taip pat išliks labai žemas nedarbo lygis,
t.y. 4,7 proc.

- Vadinasi, visos tos biudžeto pjaustymo priemonės yra skirtos D.Trampo optimistiniam scenarijui pasiekti?

- Iš esmės taip. Pažiūrėkime detaliau, kam yra pjaunamas biudžetas. 31 proc. norima nupjauti nuo Aplinkos apsaugos ministerijos, nuo Užsienio reikalų ministerijos - 29 proc., nuo Žemės ūkio ministerijos - 20 proc., nuo Darbo ministerijos - taip pat 20 proc., po 16 proc. ketinama nupjauti nuo Sveikatos ir Prekybos ministerijų, po 13 proc. - nuo Statybų ir Transporto ministerijų. O prideda beveik po 5 proc. Gynybos ministerijai ir vidaus saugumo reikalams, taip pat ir garsiajai D.Trampo sienai su Meksika. Beje, dėl D.Trampo biudžeto planų ypač išsigando OPEC, nes šiame biudžete numatyta, jog ketinama parduoti apie pusę Amerikos strateginių naftos rezervų, o tai reiškia, kad naftos kainos pasaulinėse rinkose tikrai nekils... Bendra išvada tokia: D.Trampas tikisi surinkti daugiau mokesčių iš būsimo ekonomikos augimo, o prie to prisideda ir biudžeto karpymas, be to, bus vykdoma mokesčių reforma, dėl kurios taip pat ginčijamasi, tačiau tam labai pritaria verslas, nes numatyta, kad mokesčiai per šį laikotarpį nebus didinami.

- D.Trampas ir savo rinkimų kampanijos metu aiškiai pasisakė prieš dolerių spausdinimo politiką ir už gamybos sugrąžinimą į Ameriką. Ar šis biudžeto projektas, kai bandoma apkarpyti valstybės išlaidas, atitinka šiuos tikslus? Kita vertus, akivaizdu, kad šiam projektui priešinasi net dalis respublikonų, nekalbant jau apie demokratus. Kas jiems kliūva labiausiai?

- Labiausiai kliūva detalūs planai, numatyti konkrečiais straipsniais šiame biudžeto projekte. Pavyzdžiui, B.Obamos sveikatos reforma bei kiti jautrūs dalykai, kurie ypač rūpi tam tikroms JAV socialinėms grupėms. Kita vertus, biudžetui priešinamasi ir dėl pernelyg didelio optimizmo, o demokratams dar labai kliūva sienos su Meksika statyba - jie vien dėl to grasina biudžetą vetuoti. Tačiau visa tai D.Trampas žadėjo ir prieš rinkimus, taigi, biudžetas iš esmės atitinka jo rinkimų kampanijos postulatus ir keltus tikslus. Neaišku, kaip jis pakels gamybą, bet mokesčiai bus nuosekliai mažinami ir pjaunamos valstybės išmokos įvairioms socialinėms grupėms. D.Trampas, kaip verslininkas, matyt, yra įsitikinęs, kad žmonės turi eiti dirbti, nes augimas iš niekur juk neatsiranda - jeigu nedarbo lygis išlaikomas tas pats, tuomet ekonomika turi augti dėl ateinančių investicijų, didėjančio eksporto ir darbo našumo. Jis dabar kritikuojamas dėl to, kad Amerikai gali pritrūkti darbuotojų dėl jo griežtos imigracijos politikos - tiek darbininkų, tiek techninio-inžinerinio personalo, t.y. augimui reikalingi žmonės. O tokiais įvairiausių išmokų karpymais jis, matyt, tikisi priversti dirbti iš pašalpų gyvenančius amerikiečius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

JAV padidino karinę paramą Izraeliui

Jungtinės Valstijos padidino savo karinę paramą Izraeliui. Vašingtonas šalies priešraketinės gynybos programai skyrė dar 75 mln. dolerių (67 mln. eurų), sakė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu (Benyamin Netanyahu). Detalių jis neįvardijo, praneša agentūra AFP.

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) savaitės pradžioje viešėjo Izraelyje. Jis prieš tai su Saudo Arabija sudarė milijardinį ginklų sandorį, o tai Izraelyje sulaukė kritikos.

Izraelis iš JAV kasmet gauna 3,8 mlrd. dolerių (3,4 mlrd. eurų) karinę paramą. Šalies karinis biudžetas be Vašingtono pagalbos sudaro 16 mlrd. dolerių (14,3 mlrd. eurų).

Eltos inf.