Britai parengė rusams atsaką

Be to, britų spauda rašo, kad jau egzistuoja scenarijus dėl plataus masto kibernetinio smūgio Rusijai, jeigu ši imtųsi priešiško elgesio. Bus treniruojamasi surengti kibernetinę ataką, kad visą Maskvą paliktų be elektros tiekimo.

Omane britų pajėgos esą bus kaip niekada gausios - iš viso pratybose dalyvaus 5,5 tūkst. karių. Kaip rašo „The Times“, kariai tobulins „savo pasirengimą bet kokiai konfrontacijai su rusų tankais ar karinėmis formuotėmis, skirtomis hibridiniam karui“. Manevrams valdžia išleis 100 mln. svarų, o juose dalyvaus 200 šarvuotos technikos vienetų, šeši kariniai laivai, desantinis laivas ir aštuoni lėktuvai „Typhoon“. Pagal scenarijų, inscenizuojant susirėmimus, rusiškais tankais T-72 kovojančio priešo vaidmenį atliks Karališkosios raitosios gvardijos eskadronas.

Britai teigia, jog „kibernetinių“ ir konvencinių priemonių būtų imamasi tuo atveju, jeigu Rusija užimtų Estijos salas Baltijos jūroje; jei Rusija įsiveržtų į Libiją; jei prieš Didžiosios Britanijos pajėgas būtų panaudotos „nereguliarios Rusijos ginkluotos formuotės“ ar jei pavojus iškiltų vienam iš naujų Didžiosios Britanijos lėktuvnešių.

Panašu, kad viena iš šių „pranašysčių“ jau įgyvendinta.

„The Sun“ jau skelbia apie į Libiją pasiųstas Rusijos pajėgas - esą į minėtąją šalį iškeliavo elitiniai desantininkai ir Rusijos karinės žvalgybos GRU specialiosios pajėgos. Šis Rusijos karinių pajėgų kontingentas Libijoje esą yra atsakingas už vadinamojo feldmaršalo Chalifos Haftaro (Khalifa Haftar), kurio gaujos kontroliuoja rytines Libijos teritorijas, karių mokymus. Taip pat teigiama, kad rusai jau teikia šiam „feldmaršalui“ sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir zenitinius raketinius kompleksus S-300. Be to, Libijos rytuose esančiuose Tobruko ir Bengazio miestuose jau veikia ir dvi rusų karinės bazės, kurios esą veikia kaip liūdnai pagarsėjusios „Vagner“ grupuotės priedanga.


Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius Butkevičius:

- Reikia manyti, jog kažkas V.Putino komandoje intensyviai skaito ir savo vadui cituoja Hermaną Raušningą (Hermann Rauschning), kažkada parašiusį knygą „Pokalbiai su Hitleriu“. Taigi, H.Raušningas buvo mėgėjas sakyti: „niekada neapsiribokite tuo, ko norėtų jūsų priešininkas, taikykite kur kas plačiau, visada būkite ofenzyvoje, visada atakuokite...“. Savo laiku A.Hitleris šią frazę labai mėgo ir ilgai ja vadovavosi. Tiesa, viena smulkmena - vėliau paaiškėjo, jog H.Raušningas buvo anglų šnipas... Taigi tokie patarimai ir V.Putinui gali baigtis panašiai.

Žinoma, rusai suvokė, jog negali išlaikyti tempo ir savo pozicijų Sirijoje, nes turint galvoje amerikiečius, turkus ir visus kitus jie Sirijoje nekontroliuoja apie 60 tūkst. kv. kilometrų teritorijos. Bašaras al Asadas (Bashar al-Asad) drauge su rusais kontroliuoja tik dykumą ir kažkiek apgyvendintos teritorijos aplink sostinę Damaską. Todėl tai suvokdami, jie mėgina žengti kitą žingsnį, t.y. demonstruoti savo aktyvumą dar vienose naftingose teritorijose. Dabar jie sako: jeigu jūs galėjote žaisti Libijoje, kodėl to negalime daryti mes, todėl prarykite dar vieną mūsų siunčiamą problemą. Šįkart jie jau beveik nesidangsto „Vagnerio“ vyrukais, o demonstruoja viešai savo eilinę ofenzyvą. V.Putinas bando tokiu būdu pademonstruoti, kad ir jam priklauso pasaulio gabalas.

Neseniai vienoje konferencijoje vienas britų karininkas man atsakė šitaip: jūs visi pamirštate, kad mes esame šalis, kuri kažkada valdė pusę pasaulio - mes puikiai mokame dorotis ir su pasipriešinimu bei sukilimais Indijoje, ir su bet kokiu terorizmu. Tai, kad jie netaiko senųjų efektyvių metodų, kurių poveikiu visi gali būti garantuoti, tai nereiškia, kad, esant reikalui, jie nesugebės to padaryti. Omane būtent tai ir bus pademonstruota. Šiandien įtampa ir pasaulinio konflikto temperatūra pasiekė tokį lygį, kad niekas jau nebesislepia už mandagių šaltojo karo frazių, kai buvo kalbama apie „tikėtiną priešininką“. Dabar jau tiesiai įvardijamas tas priešininkas, nes slėptis yra tiesiog kvaila, o priešininkas yra visiems aiškus.

Rusai patys ilgą laiką tikėjo savo propaganda, kad visi Vakarai, įskaitant ir anglus, yra kvaileliai, nevalingi, išsigimę homoseksualistai, kurie neturi jokios potencijos priešintis... Jie taip ilgai tą pasakojo savo visuomenei, kad pagaliau tuo patikėjo patys. Ir dabar jie mato rezultatą. Anglai iš savo nedidelės salelės yra sugebėję sukurti ir valdyti imperiją, kurioje niekada nenusileidžia saulė... Tai rodo šitų žmonių potenciją ir charakterį, o rusai to eilinį kartą neįvertino. Senoji, vadinamoji Didžioji priešprieša, kuri buvo vedančiuoju XIX a. politiniu vyksmu, tęsiasi ir dabar. Britai dabar ne tik kad neslepia savo priešininkų vardų, bet ir to, kad būtent jie vis dar lemia daugelio pasaulinių reakcijų turinį.