A.Butkevičius: Graži D.Trampo ir jo patarėjų šachmatų kombinacija

- Daugiau kaip 7 tūkstančių migrantų karavanas, judantis nuo Hondūro ir kitų Centrinės Amerikos šalių per Meksiką ir artėjantis prie JAV sienos, tampa nemenku iššūkiu JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump), pareiškusiam, kad neįsileis atvykėlių, jei reikės, skelbs net nepaprastąją padėtį. Siena su Meksika nepastatyta, tad kaip kariuomenė, kuriai įsakyta sustiprinti parengtį, juos stabdys? Kokiais būdais D.Trampas gali sulaikyti migrantų minią?

- Iš esmės yra du būdai. Diplomatinis būdas - daryti trikdžius visame migrantų kelyje link JAV sienos. Tai ir daroma. Nukentėję policininkai, besistengiantys sulaikyti tą pabėgėlių minią, yra įrodymas, jog dedamos tam tikros pastangos, ir jos netgi yra vaisingos. Antras būdas - visos prievartinės priemonės. Be abejonės, D.Trampas jas taikys. Iš esmės tai yra pgarindinis klausimas, kiek efektyvus gali būti D.Trampas. Atsakymas į šį klausimą yra labai svarbus D.Trampui pasirodant prieš savo rinkėją. Tą senąjį konservatyviai nusiteikusį respublikoną, kuris sakydavo, kad prie pietų stalo nesės su liberalu. Jungtinėse Amerikos Valstijose balsuojantys už respublikonus žmonės pokario metais labai mėgo šį pasakymą. Būtent toks yra D.Trampo rinkėjas. Susitvarkys D.Trampas su migrantų problema, ar ne, tai iš esmės yra jo išlikimo klausimas. Pagalbos jam artėjančiuose nemalonumuose dėl gresiančios potencialios apkaltos klausimas. Laimėjus apkaltą, išsisukus nuo kaltinimų, būtų didelės galimybės išlaikyti savo rinkėją, kad jis balsuotų kituose prezidento rinkimuose. Štai apie ką kalbama. Ir D.Trampas turi būti efektyvus.

- Ar dėl pasaulyje sustiprėjusio migracijos proveržio kalta globalizacijos ideologija? Ar tiesiog atėjo laikas dar vienam tautų persikraustymo periodui?

- Pradėkime nuo to, jog žmonių daugėja geometrine progresija. Dar ne taip seniai planetoje buvo 7 milijardai žmonių, šiandien tiksliai negalime pasakyti, bet, kai kuriais skaičiavimais, artėjame prie 9. Taigi natūralu, kad tos teritorijos, kurios išmaitindavo tam tikrą žmonių skaičių, dabar jų neišmaitina.

Senais laikais žmones stabdė nežinomybė. Ant Gibraltaro uolos buvo užrašyta - toliau nieko nėra. Šią uolą graikai laikė vienu iš Heraklio stulpų ir manė, jog už jos nieko nėra, tik vandenynas. Ta vadinamoji oikumena - gyvenama žemė, senovės graikų įsitikinimu, iš visų pusių apsupta vandenyno ir negyvenamos sausumos žiedu. Niekas nenorėjo eiti už oikumenos, to žinomo pasaulio, ribos. Dabar oikumenos bei nežinomybės jausmas yra sunaikintas. Oikumenos riba tapo visas pasaulis.

Jeigu kalbėtume apie globalizaciją, tam tikras aspektas, žinoma, yra, bet yra ir kitų niuansų. Vienas jų, išskirtinai svarbus - internetas pavertė pasaulį vienu dideliu kaimu. Ir nesvarbu, kad žmogus gyvena labai blogai, dažniausiai jis turi išmanųjį telefoną. Ir tas fenomenas, kai renkantis butelius juodaodis bomžas naudojasi „smartfonu“ arba bet kuris pabėgėlis, varantis priglausti galvą prie Angelos Merkel krūtinės, vienu reikalingiausiu savo daiktų laiko „smartfoną“, „google maps“. Visa tai pavertė pasaulį labai mažu. Kiekvienas pabėgėlis gali susiorientuoti, kur gyventi yra geriau. Anglų kalbos kaip bendrinės kalbos dominavimas, internetas, „google maps“ ir visiems prieinama socialinių tinklų informacija, kuria galime dalintis, visa tai stimuliuoja tokius reiškinius. Ne tik revoliucinius pokyčius ar dalyvavimus protesto akcijoje, bet tai yra ir tam tikra pagalba apsispręsti žmonėms. Štai dabar ta pabėgėlių minia, kuri juda link JAV, kaip ji susirinko? Žinoma, tai yra socialinių tinklų generuotas dalykas. Todėl mes turime suprasti, kad pasaulis keičiasi ir politikams pasaulyje yra visiškai kiti uždaviniai, nei jie buvo, sakykime, 1990-aisiais.

Dauguma politikų dar gyvena XX amžiuje, kai procesai, kuriuos jie turi suvaldyti, yra XXI amžiaus procesai. Geometrine progresija auga žmonių skaičius, apsikeitimo informacija greičiai, informacijos saugojimas. Informacija yra pagrindinis lemiamas resursas. Nes koks nors Manuelis, šiuo metu varantis link Jungtinių Amerikos Valstijų sienos, kuo puikiausiai orientuojasi, kur San Franciske nakvos, kai pagaliau kirs sieną.

- JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džonas Boltonas (John Bolton) vizito Maskvoje metu dar kartą pabrėžė JAV ketinimus išstoti iš 1987 m. pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, pareiškęs, kad Rusija daug metų ją pažeidinėja, o jos nepasirašiusi Kinija turi neribotas galimybes vystyti tokius ginklus. Ar ketinimas nutraukti Vidutinio nuotolio raketų sutartį realus, o gal tai yra būdas užsitikrinti derybines pozicijas, tarkime, kad į sutartį būtų įtraukta trečioji šalis, Kinija?

- D.Trampas, paskelbdamas, kad jo šalis trauksis iš Vidutinio nuotolio raketų sutarties, viską pasakė labai tiesiai. Jis įspėjo, kad JAV stiprins branduolinį arsenalą. Taigi jis generuoja naujas ginklavimosi varžybas, kurios yra primetamos Kinijai ir Rusijai. Visų pirma - Rusijai. Kol doleris vis dar yra pagrindinė atsiskaitymo forma, pagrindinė valiuta pasaulyje, kol jie valdo dolerio pasaulį ir yra pakankmai stiprūs, jie tikisi, jog ginklavimosi varžybos pasodins „ant užpakalio“ tiek rusus, tiek kinus. Sankcijos, galimybė valdyti naftos kainas, ginklavimosi varžybos yra kaip tik tie būdai, kuriais kažkada prezidentas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan) susitvarkė su Tarybų Sąjunga. Todėl labai toli pavyzdžių D.Trampas neieško. Ir jo mintis užaštrinti šitą problemą iki maksimumo, didinti branduolinį arsenalą, kol visi ateis į protą, kad paskui galima būtų pradėti kartu mažinti, yra tokia paprasta, kad D.Trampas nutarė jos net neslėpti. Iš esmės šiais keliais žodžiais D.Trampas nusakė savo strategiją ir jos laikosi. Jeigu žvilgtelėtume į Šiaurės ir Pietų Korėjų pusiasalį, tai pamatytume, jog D.Trampo politika davė gerą rezultatą - šiuo metu abi Korėjos išgyvena meilės įkarštį, po truputį mažinami įtampos židiniai, ardoma siena. Visi, kas suvokia šią situaciją, pripažįsta, jog rezultatas pasiektas valdomo konflikto būdu, kurį išnaudojo D.Trampas. Dabar JAV prezidentas, naudodamas tą patį instrumentą, ketina tvarkytis su Rusija ir Kinija. Jis puikiai suvokia, jog kinų ekonomika didele dalimi yra išpūstas burbulas, todėl bandys neleisti jiems įsigalėti, bandys pastatyti Kiniją į vietą. Na, o dėl Rusijos toks klausimas net nekyla. Visa tai reikėjo padaryti anksčiau. Vienintelė D.Trampo bėda - mums neįprasta retorika, neįprastos elgesio manieros. Bet šiandien mes galime kalbėti apie tam tikrus labai pozityvius rezultatus. Jis privertė NATO partnerius pagaliau pažvelgti į savo gynybą amerikiečių akimis, jis galų gale privertė vokiečius bent jau persidažyti savo surūdijusius tankus, tad kitaip nei efektyviu rezultatu to nepavadinsi.

- JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Dž.Boltonas atmetė kritiką, kad nusiginklavimo sutarties nutraukimas, po kurio seks ginklavimosi varžybos, kelia grėsmę Europos saugumui. Pasak jo, grėsmę kelia ne Vidutinio nuotolio raketų sutarties nutraukimas, o jau dislokuotos rusų raketos. Ką apie grėsmes Europai manote jūs?

- JAV išstojus iš Vidutinio nuotolio raketų sutarties, Jungtinėms Amerikos Valstijoms atsiranda galimybė dislokuoti šias raketas patogiais atstumais nuo Rusijos. Ši išsakyta mano mintis yra anachronizmas, nes taip buvo Rolandui Reiganui (Ronald Reagan) ir Michailui Gorbačiovui pasirašant šią sutartį. Šių dienų technologijos yra pasiekusios tokį lygį ir raketų panaudojimo galimybės yra tokios, jog ši sutartis nebeturi tos svarbos Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kokia ji buvo 1987 metais. Mes turime ryškų technologinį proveržį, turime Jungtinių Amerikos Valstijų naujausios - penktos - kartos aviaciją, kuri yra pajėgi nešti raketas ir jas paleisti iš tų atstumų, kurie yra numatomi vidutinio nuotolio raketų ribojimo sutartyse. Techniniu požiūriu ši sutartis Jungtinėms Amerikos Valstijoms nėra svarbi, bet ji svarbi kaip spaudimo priemonė Rusijai, kuri gali tik svajoti apie penktosios kartos aviaciją ir panašias galimybes. Todėl iš esmės Dž.Boltonas yra teisus - grėsmę kelia nevaldomas Rusijos ginklavimasis ir pomėgis šantažuoti, o ne ta nauja situacija, kurią sukurs JAV atsisakydama Vidutinio nuotolio raketų sutarties. Noriu pakartoti, jog Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų technologijos, išstojus ir branduolinės sutarties, neatsidurs naujoje situacijoje - jie turės tas pačias galimybes kitomis techninėmis priemonėmis. Bet rusai dabar bus statomi į vietą. Tik tiek. Čia yra graži šachmatų kombinacija, kurią Dž.Boltonas išsidėliojo.

- Jungtinėse Amerikos Valstijose nuvilnijo politikams demokratams ir jų rėmėjams skirtų pašto siuntų su sprogmenimis skandalas. Tokius paketus gavo buvusi JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton (Hillary Clinton), buvęs prezidentas Barakas Obama (Barck Obama), Niujorko gubernatorius Endriu Kuomo (Andrew Cuomo), buvęs Centrinės Žvalgybos Valdybos (CŽV) direktorius Džonas Brenanas (John Brennan), CNN, kritikuojančio D.Trampo politiką, biuras Niujorke. Ką tai reiškia? Persistengė D.Trampo šalininkai? Ar atvirkščiai, persistengė demokratų šalininkai, tikėdamiesi, jog kaltė kris ant respublikonų?

- Pradėkime nuo to, kad demokratų neveiklumas paskutinįjį dešimtmetį, glėbesčiavimasis su Rusija leidžiant jai auginti savo galias, bet kuriam padoriam Amerikos patriotui gali pasirodyti pakankama priežastimi pasiųsti paketėlį su sprogmenimis. Bet jeigu šituos paketėlius siuntinėjantys asmenys skaito „Respubliką“, vertėtų už tas pačias nuodėmes nubausti ir buvusį prezidentą Džordžą Bušą (George Bush) jaunesnįjį, kuris taip stipriai žvelgė į Putino akis, kad net pamatė jo sielą. Už šitą situaciją, kai šaltasis karas įgauna tokias agresyvias formas, kokių nebuvo nuo Karibų krizės laikų, yra atsakingi tiek demokratai, tiek ir JAV respublikonai. Kas tą daro? Jeigu viską traktuotume kaip viešųjų ryšių akciją, tai labiau būtų panašu į tam tikrą demokratų bandymą pademonstruoti, kokie jie svarbūs, kad net sprogmenys siuntinėjami. Jei tai viešųjų ryšių akcija, tai yra įmanoma, nes joks sveiko proto teroristas nedarys tokių primityvių veiksmų, puikiai suvokdamas, kad tikri ar tariami sprogmenys, bus atrasti. Tai daugiau yra ženklų politika, viešieji ryšiai, kurie dabar kurs demokratų kankinių įvaizdį.

- Europos Komisijai atmetus Italijos biudžeto projektą, Maskvoje lankėsi Italijos premjeras Džiuzepė Kontė (Giuseppe Conte). Natūralu, kad skolose skęstančios šalies vadovas ketina įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną investuoti į Italijos ekonomiką. Ar Rusija, norėdama gausinti draugų gretas, „pasirašys“ šiam veiksmui? Ar tokia draugystė jai būtų per brangi?

- Šiuo metu Rusija išgyvena ne pačias geriausias dienas. Ir tikėtis, kad po to, kai jie investuos pinigus, italai automatiškai taps jų draugais, manau, niekas nesitiki - V.Putinas tikrai nėra naivus. Jis supranta, jog nuolat besikeičiančios Italijos vyriausybės paneigs ankstesnę buvusių vyriausybių politiką, net senas Rusijos draugelis Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi), mėgęs lakstyti su Rusijos herbais padabinta striuke, taip pat didelės įtakos išlaikant Italijos prorusišką poziciją padaryti negalės. Tuo labiau kad visos NATO šalys, tarp jų ir Italija, yra stipriai veikiamos Jungtinių Amerikos Valstijų. Kitaip sakant, D.Trampas atsigręžė veidu į Europą. Ir tai visiškai kitas požiūris nei Barako Obamos, kuris buvo pamiršęs geografiją. Trampas puikiai žino, kur yra Vokietija, jo senelio tėvynė, ir puikiai supranta, ko verti italai. Taigi žaidimas yra visiškai kitas. Be to, dar reikia suprasti, jog Italija ir toliau išlieka 7-8 pasaulio ekonomika.

- Nepaisant to, kad Italija skęsta skolose?

- Skęsta valstybė. Dėl baisios korupcijos, dėl nesugebėjimo susitvarkyti, spręsti socialinių problemų. Bet daugybės gamintojų padėtis yra visiškai nebloga. Valstybė nesusitvarko su savo uždaviniais. Pats verslas Italijoje ir toliau išlieka pakankamai efektyvus. Kitaip pasakysiu, kinų srautas, pasižiūrėti į Benvenuto Čelinio (Benvenuto Cellini) skulptūras ar žvilgtelėti į popiežių, kalbantį balkone, nemažėja. Visos Italijos industrijos dar intensyviau funkcionuoja, tačiau valstybė nesusitvarko. Ir tai yra ne Italijos verslininkų, o Italijos politikų problema.

- Pasaulį sukrėtęs Saudo Arabijos žurnalisto Džamalo Chašogi (Jamal Khashoggi) nužudymas tapo lakmuso popierėliu, egzaminuojančiu pasaulio galinguosius. Ką jis rodo?

- Vienintelis labai tiksliai sudėjęs taškus šitoje istorijoje yra D.Trampas. Jam yra reikalinga Saudo Arabija, reikalinga kaip partneris, kaip pirkėjas, kaip įtakos mechanizmas naftos kainoms. Ir jis padarys viską, jog šitoje istorijoje dėmė ant sosto įpėdinio princo Mohamedo bin Salmano (Mohammed bin Salman) nekristų. Tai reiškia, jog tie 15 vyrukų, kurie atvyko į Saudo Arabijos konsulatą Stambule, Turkijoje, bus paversti kaltais, jie bus nubausti. Bus atliktas visas parodomasis „šokis su kardais“, kuris turės atitikti Europos teisingųjų - britų, prancūzų, vokiečių - standartus. Pagaliau ir Saudo Arabijos arabai suprato, ko iš jų norima. Nes pradžioje jie elgėsi taip, kaip įprasta jų kultūroje, - valdovą įžeidinėjęs asmuo neteko galvos. Tik vėliau jie suprato, kad pasaulis yra stipriai pasikeitęs, todėl dabar reikia tiems europiečiams ir amerikiečiams pasakyti, kad tą padarė ne jų karalius, o jie patys. Ir tai bus pasakyta. Po to priežasčių kibti prie Saudo Arbijos arabų nebeliks.

- Atlikta apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė amerikiečių (56 proc.) mano, kad JAV prezidento D.Trumpo reakcija į Saudo Arabijos žurnalisto nužudymą yra pernelyg švelni, turėtų būti kitokia. Ar amerikiečių nuomonė galėtų pakeisti D.Trampo poziciją?

- Jei aš patarinėčiau D.Trampui, taip pat nesiūlyčiau keisti pozicijos. D.Trampas pasakė: „Visiškai nesvarbu, ką aš galvoju asmeniškai. Pusė milijono darbo vietų, kurias sukuria kontraktai su Saudo Arabija, yra mano prioritetas. Aš kaip žmogus esu viena, kaip valstybės vadovas - kita.“ Ir giliai širdyje kiekvienas iš tų amerikiečių, kuris išaugintas spaudos laisvės, demokratijos ir kitokių vertybių šviesoje, supranta, kad D.Trampas, užimdamas tokią poziciją, yra teisus. Kaip valstybės vadovas jis negali vadovautis emocijomis. Todėl visi, darydami kokius nors pareiškimus, netgi tie JAV žmonės, balsuodami gelbėja savo „gerą veidą“ patys prieš save, tačiau protu jie puikiai supranta, kad D.Trampas neturi kitos išeities. Jis įsivėlęs į konfliktą Vidurio Rytų regione, konfliktui reikalingas toks instrumentas, kaip Saudo Arabija, kontraktai ir uždarbiai yra reikalingi. Vienintelis dalykas, ką D.Trampas turi padaryti, sukurti gražų vaizdelį, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, kaip demokratijos pagrindinio bastiono įvaizdis, labai stipriai nenukentėtų.