1 nuotr.Sveiki sulaukę ilgojo savaitgalio! Džiugu, kad šįkart visas tris dienas bus galima švęsti. Ką? Priklausytų Lietuvos valstybės gimtadienį, tačiau nemaža dalis tautiečių (o gal netgi didžioji dalis) švęs visai ne Lietuvos valstybės atkūrimo, o porą dienų jai už akių užbėgusią Šv.Valentino dieną. Būtent šiai datai parduotuvėse išstatytos širdelės, pagalvėlės, puodeliai, saldainiukai ir dar daugybė raudonai margintų menkniekių. O štai trispalvių ar tautine simbolika paženklintų daiktų tenka kone su žiburiu ieškoti. Kodėl?
Galbūt dėl to, kad švęsti valstybinių švenčių nelabai mokame? 25 Nepriklausomybės metai išmokė mus tik rengti neaišku kam skirtus paradus, tuštumą tarp jų užpildant vienodomis monotoniškomis politikų šnekomis. Valstybės gimtadienis kažkodėl primena gedulingus pietus su dūdų orkestru ir pora vainikų... Juk gimimo dienos žmonės taip nešvenčia! Kur dainos, šokiai, estrada? Kur palinkėjimai, šilti apsikabinimai? Viso to per mūsų valstybės gimtadienį nebūna, o labai gaila.
Tradiciškai į Vasario 16-osios minėjimą susirinks pulkelis vyresnio amžiaus žmonių. Jaunimui neįdomu. Nereikia jų dėl to kaltinti. Jiems nėra neįdomi laisvė, jos prasmė, jiems rūpi laisvės kovotojai ir mūsų valstybės istorija. Bet jiems neįdomu minėjimai... Juk gražiausių savo gyvenime švenčių neminime, o švenčiame.
Labai norėtųsi, kad po kelerių metų Vasario 16-osios žmonės lauktų taip kaip Šv.Valentino dienos: prieš kelias dienas suktų galvą, su kuo švęs šią sukaktį, kaip pasipuoš ir kur nueis. Tuomet miestų aikštėse rinktųsi ne tik senutės, o nuo scenos skambėtų ne nusibodusių politikų lozungai, o sveikinimai paprastiems mūsų šalies gyventojams, nuotaikingai švenčiantiems kiekvieno lietuvio gimimo dieną.
