Pirmosios nelygioje kovoje su šalies valdžia krito Lietuvos kaimuose ir nedideliuose miesteliuose veikusios mokyklos bei bibliotekos. Dabar atėjo metas knygynams.
Rinka žiauri, pakomentuos kokio nors komercinio banko ekspertas. Kitaip nei nė pusės euro nekainuojantį neaišku kokio alaus bokalą pardavinėjančios girdyklos, knygynai neišgyvena, nes niekas neperka knygų. O neperka todėl, kad jų niekas nebeskaito. Gal ir skaitytų, tačiau jau labai jos brangiai kainuoja. Ir priešingai nei maisto produktai, kaip tikina ta pati valdžia, nepinga.
Keista, kad Lietuvoje, kuri didžiuojasi tuo, kad pagal gyventojų išsilavinimą lenkia daugelį Europos šalių, kalbama ir jaudinamasi tik dėl augančių maisto kainų. Neteko girdėti, kad būtų diskutuojama, pabrango po euro įvedimo knygos ar ne.
Jaunosios kartos sveikatą jau sugadinome. Ligų ar kokių kitų negalavimų neturintys mokiniai klasėse skaičiuojami ant pirštų. Apie sporto būrelių lankymą vos minimumą uždirbančių tėvų auginami vaikai gali tik pasvajoti.
Uždaromos mokyklos, bibliotekos ir knygynai labai aiškiai parodo mūsų šalies valdžios požiūrį į išsilavinusį žmogų. Atėjo ir jo eilė. Valstybei išsilavinę ir protingi žmonės nereikalingi. Dar daugiau - jie pavojingi. Galvojantį tik apie savo pilvą, valdyti daug lengviau, nei matantį gerokai toliau nei ant stalo padėta lėkštė ar alaus bambalis. Juk negali žinoti, ko paklaus žmogus, kuriam nereikia kasdien sukti galvą, kaip išmaitinti šeimą, ją aprengti ir išlaikyti stogą virš galvos. O jei jam dar lieka laiko ir pinigų knygai perskaityti...
Tačiau tokiu atveju kyla vienintelis klausimas - kuo mes skiriamės nuo gyvulių? Valdžiai, matyt, niekuo. Na, nebent tuo, kad tyčiojamės, smurtaujame, žudome ir žudomės.