Protestuotojų prie ŠMM teigimu, mokslo metų ilginimas jokio ryšio su ugdymo kokybe neturi. Valdžios planus atstovaujanti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtina priešingai, esą numatomas mokslo metų ilginimas 10-15 dienų pagerins mokinių pasiekimus.
Kas teisūs? Karingiausiai savo interesus ginantys į profsąjungas susivieniję pedagogai ar kalnus nuversti užsimojusi valdžia. Aišku tik viena, kol ši žada, o pedagogai protestuoja, švietimo srityje ES esame žinomi dėl prasto mokymosi ir ilgiausių mokinių atostogų.
Kyla natūralus klausimas, ar tikrai mūsų žinios prastos vien dėl to, kad ilgiausiai nesimokome? Juk net ir „perestukinas“ (labai blogas mokinys) žino, kad forma turinio nekeičia. Paprastai kalbant, tai nereiškia, kad jei mokslo metai bus ilgesni, mokinių rezultatai automatiškai taps geresni. Ką vienas išmoksta per metus, kitas ir per dvejus nesugeba.
Kodėl niekas konkrečiai nekalba apie mokslo, mokymo ir mokymosi kokybę? Pedagogų profsąjungos bando ja prisidengti, tačiau dėl jos piketai nevyksta. Girdime tik reikalavimus didinti algas bei virkavimus dėl prastų darbo sąlygų. O visos vyriausybės įsitikinusios, kad visas problemas galima išspręsti nesibaigiančiomis reformoms. Panašu, kad abiem pusėms moksleiviai rūpi mažiausiai.
Tad ar reikia stebėtis, kad mokslas virto alinančiu, jokio malonumo neteikiančiu darbu. O „arti“ tenka ir namuose, dar ir pasitelkus į pagalbą iš darbų grįžusius taip pat pervargusius tėvus.
Gal tiesiog užtektų liautis iš mokslo daryti siaubą. Jei mokiniai norės eiti į mokyklą ir mokytis, o pedagogai juos mokyti, tai mokslo metus galėsime ilgint ne dviem savaitėmis, o dviem mėnesiais.