Nors Konstitucija numato, kad Lietuva yra parlamentinė respublika, realybė yra kitokia. Lietuva jau prezidentinė. Taip, įstatymus dar priiminėja Seimas, Vyriausybės nutarimus - Ministrų kabinetas, tačiau svarbiausius klausimus sprendžia šalies vadovė. Todėl pirmas dvi institucijas būtų galima reorganizuoti (šis terminas pastaruoju metu itin populiarus) jas panaikinant. Prezidentė galėtų viena įstatymus priiminėti. Jei pasisako „už“ - įstatymas priimtas, jei „prieš“ - nepriimtas, susilaiko - projektas grąžinamas iniciatoriams, tai yra prezidentei, tobulinti.
Skamba lyg absurdas, tačiau tai jau vyksta sprendžiant, kokie žmonės gali vadovauti įtakingoms institucijoms, o kokie ne. Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas teismo pripažintas supainiojusiu viešuosius ir privačius interesus. Ir - nieko. Jis tebedirba. Ir net drįsta ginčyti teismo sprendimą. O prezidentė, kuri žmogų į šias pareigas ir skiria bei atleidžia, ponui Plytnikui pretenzijų neturi, nors jo vadovaujama institucija per metus prižiūri tiek pirkimų, kad visi jie sudarytų apie trečdalį šalies biudžeto.
Susidarė situacija, kad įstatymai galioja nebe visiems. Jei tu esi Prezidentūros patikėtinis, gali painioti interesus ne tik kaip Ž.Plytnikas, bet ir kaip FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius. Vis tiek prezidentė pareikš neturinti faktais paremtos informacijos apie tavo nepriekaištingą reputaciją. Gali pėsčiųjų perėjoje užvažiuoti ant žmogaus ir vis tiek po to grįžti į postą, jei esi generalinis prokuroras, kurį taip pat skiria ir atleidžia šalies vadovas.
O gal reikėtų naikinti ne tik Vyriausybę ir Seimą, bet ir etikos - tiek vyriausiosios tarnybinės, tiek Seimo - sargus? Vis tiek dabar tiek vienų, tiek kitų sargų sprendimų niekas nebepaiso.