Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje tapo viena iš labiausiai aptariamų temų. O sentencija „Ligos pradžia yra ligonių ir sveikų susimaišymas“ šiomis dienomis galėtų būti pakabinta įvairiose šalies darbovietėse, kur darbuotojai linkę ligas ignoruoti ir vis tiek eiti į darbą.
Gripas kaip visada ateina netikėtai, dar netikėtesnis jis būna ir tiems, kurie nepaleisdami cigaretės iš rankų ir dažniau besimėgaujantys nesveiku maistu sako: na ir blogi šiais laikais gydytojai, niekaip nepagydo...
Aplink tenka girdėti tokius pasidejavimus, nors iš šalies pažvelgęs matai paradoksišką situaciją: kaip gali būti sveikata svarbi tam, kuris niekaip iš rankų nepaleidžia žalingų įpročių puokštės? Žinoma, čia ironizuoju. Tik šiek tiek pasigendu požiūrio, kad už savo sveikatą esame atsakingi mes patys ir jeigu netausosime savęs, net geriausias gydytojas nepadės.
Vis dėlto čia tik viena medalio pusė. Yra ir kita.
Visai kas kita, kai matai atsakingą požiūrį į savo sveikatą, tačiau ar to užtenka, kai esi priverstas pasyviai rūkyti, kvėpuoti transporto išmetamais teršalais - net ir tų, kurie keliems šimtams metrų renkasi ne kojas, o automobilį. Išeina taip, kad požiūrio ir atsakomybės neužtenka. Reikia dar ir galvojimo apie kitą. Kokios įtakos mano veiksmai turės kitam?
Ar kalbėtume apie dar neapkrėstą gripu kolegą ar gatvės praeivį, priverstą kvėpuoti šalia einančiojo išpūstais cigarečių dūmais. Taigi atsakymas arba vaistas - pagarba. Pagarba su citrina, pagarba su medumi, pagarba ir nuo gripo, ir nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų.