1 nuotr.Ar pastebėjote, kad Lietuvoje gyvenimas vis labiau panašėja į gyvenimą skurstančioje, sunkiai besiverčiančioje šeimoje? Čia niekuomet niekam nėra pinigų, o viskas, kas galėtų bent kiek praskaidrinti dieną, - neapsimoka. Tik skirtingai nei skurdžiai gyvenančioje šeimoje, kur ne tik vaikai, bet ir tėveliai vaikšto su ne pirmos jaunystės batais, o apie atostogas gali tik pasvajoti, valstybėje šalies galvos leidžia sau stebėtiną prabangą. Ypač prisiminus, kaip daug kam pinigų tai nėra.
Tai mums į galvas kalama kasdien. Taip, kaip mažamečiam vaikui, nuolat parduotuvėje čiumpančiam saldainį ir gailiomis akytėmis prašančiam mamos jį nupirkti. Taip ir mes jau išmokome nuleisti akis prie tos saldainių lentynos, nes žinome, kad pinigų nėra. Tačiau kodėl jų nėra tik tiems, kuriems labiausiai reikia? Nėra mokykloms ir darželiams, tačiau yra visureigiams, kuriais važinėja Seimo ir ministerijų klerkai. Yra milijonai elektroninėms institucijų svetainėms, kurios vis tiek vėliau neveikia. Yra Seimo narių atlyginimams ir teisėjų algų kompensacijoms.
O jei tik koks nesusipratęs ir dar pamokos neišmokęs pilietis tarsi mokyklinukas gailiomis akytėmis paprašo politikų skirti pinigų greitosios pagalbos paslaugoms gerinti ar naujam stadionui prie vietinės mokyklos, jam tuojau pat bus atkertama, kad biudžetas jau suplanuotas. Tarsi skaudus smūgis su liniuote per nagus pamokos neišmokusiam dykaduoniui. Dabar ir jis žinos, kad vaikams pinigų nėra, yra tik politikams. Nes tik jie apsimoka mūsų šaliai. O labiausiai neapsimoka - Lietuvos žmonės. Jiems susimesti turi visuomenė įvairių labdaros projektų metu. O jei pinigų vaikams skirtume iš valstybės biudžeto, o Seimo narių atlyginimams rinktume labdaros koncertų metu?
