Po pietinių Europos valstybių, švelniai tariant, problemų paplauti ES pamatai visiškai netrukdo toliau tęsti absurdišką žaidimą pavadinimu „Sunaikink identitetą“. Gindamas liberalią verslo teisę į konkurenciją, Briuselis, regis, gerokai persistengė: drausdamas ginti šalims savo rinkas nekaltomis viešųjų ryšių priemonėmis (kalbu apie bene seniausią šalyje pramonės produkcijos parodą „Rinkis prekę lietuvišką“), ES biurokratinis aparatas leido suprasti, kad mažųjų valstybių konkurencijos nepakęs. Ne motyvas net ir tai, kad „lietuviška prekė“ čia gali būti ir šiek tiek vokiška, britiška ar kokia tik nori, svarbu, kad pagaminta Lietuvoje.
Sekant šia logika raginimas, pavyzdžiui, sirgti už „Žalgirio“ krepšinio klubą, skaityti lietuvišką knygą ar net vadintis lietuviškais vardais yra diskriminacinis.
Kulinarinis paveldas, t. y. šaltibarščiai, vėdarai ar cepelinai, taip pat turėtų būti skubiai pakeistas į sraiges, kalmarus ir „flakus“. Drausti reikėtų ir eismą tik dešiniąja kelio puse, nes tai į beviltišką padėtį stumia britus ir australus.
Istoriškai sveikam protui prieštaraujantys draudimai ir apribojimai visada sukelia atvirkštinį efektą - jiems priešinamasi, o besipriešinantys pelno didesnes simpatijas. Belieka tikėtis, kad ši taisyklė pasikartos.
Po pietinių Europos valstybių, švelniai tariant, problemų paplauti ES pamatai visiškai netrukdo toliau tęsti absurdišką žaidimą pavadinimu „Sunaikink identitetą“. Gindamas liberalią verslo teisę į konkurenciją, Briuselis, regis, gerokai persistengė: drausdamas ginti šalims savo rinkas nekaltomis viešųjų ryšių priemonėmis (kalbu apie bene seniausią šalyje pramonės produkcijos parodą „Rinkis prekę lietuvišką“), ES biurokratinis aparatas leido suprasti, kad mažųjų valstybių konkurencijos nepakęs. Ne motyvas net ir tai, kad „lietuviška prekė“ čia gali būti ir šiek tiek vokiška, britiška ar kokia tik nori, svarbu, kad pagaminta Lietuvoje.
Sekant šia logika raginimas, pavyzdžiui, sirgti už „Žalgirio“ krepšinio klubą, skaityti lietuvišką knygą ar net vadintis lietuviškais vardais yra diskriminacinis.
Kulinarinis paveldas, t. y. šaltibarščiai, vėdarai ar cepelinai, taip pat turėtų būti skubiai pakeistas į sraiges, kalmarus ir „flakus“. Drausti reikėtų ir eismą tik dešiniąja kelio puse, nes tai į beviltišką padėtį stumia britus ir australus.
Istoriškai sveikam protui prieštaraujantys draudimai ir apribojimai visada sukelia atvirkštinį efektą - jiems priešinamasi, o besipriešinantys pelno didesnes simpatijas. Belieka tikėtis, kad ši taisyklė pasikartos.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
