Šios Didžios šventės žmonės laukia ištisus metus. Kiek svajonių išsipildymo su jomis siejama! Pagaliau jos ateina ir trumpam sustoja - kam išpuoselėtuose valdiškų kotedžų kiemuose, kam prie apšiurusių ir amžinai renovacijų laukiančių blokhauzų durų, kam tiesiog - beskubant jon - ant svetimos valstybės kelio.
Šios Didžios šventės normalūs žmonės laukia ir laukia. Ir vis svajoja, ir vis kažko tikisi - geresnio, sotesnio, smagesnio. Nenormaliems - tiems, kurie yra virš normos, arba, paprasčiau tariant, tiems, kuriuos mes išsirenkame, - Kalėdos būna kiekvieną dieną ištisus metus.
Kasdien vis geresnės, sotesnės, smagesnės. Ir visai nesvarbu, kad aplink šliaužioja kokie nors baubai - tai pasaulinė krizė, tai pandeminis gripas, tai būrelis bungardaičių, tai šiaip kriminalistai. Turėk milijoną, - kad ir vogtą, - ir nieks nebus baisu.
Po akcijų
Betgi ne visa Lietuva - tik vagia ir “tarnauja” SAU (tautai, žmogui, valstybei bei kitokiems, vis labiau iš mūsų kalbos beišsitrinantiems žodžiams, jau seniai niekas netarnauja nei su kabutėm, nei be kabučių).
Yra - labai tikėtina bent jau prieš šventes - dar ir tokių žmonelių, kuriems žodeliai patriotas, meilė Tėvynei, lietuviškumui ir pan., nėra tik bevielis dzin (internetas?) į kibirą, valdininko galvą; ar - laidojamų svajonių - karsto dangtį. Tikrai dar yra ir tokių, bet ką jie gali? Tik pirkti kruopas iš keliskart numelžtų pensijų, o jei jaunesni - emigruoti, kaip kokie sumauti leninai, nes paštas, telegrafas, geležinkelis, nafta, laivynas, elektra ir t. t. arba užgrobti, arba parduoti, arba supjaustyti, arba privatizuoti - jau seniai buvusių KITŲ vyriausybių kalėdinių akcijų proga.
Kalėdiniai tremtiniai
Tai, kad Kalėdas švęsti įprasta namie, daug kas žino, bet ne visi. Kai kurios mūsų valstybės galvos (kitų valstybių - irgi) mano, kad per Kalėdas kai kam smagiau būti kur nors “ant rubežiaus”. (Kad ir Latvijos - Rusijos.) Kažkodėl PATYS į tas smagias širdžiai vietas jos nevažiavo kalėdauti, bet kaip “valstybinę delegaciją” išsiuntė kone 2000 tautinių firmų vilkikų - žinoma, kad su vairuotojais, kurių laukiama Lietuvoj, o prekių - Rusijoj.
Jei jau rusijų putinams nerūpi nei jiems skirtos prekės, nei mūsų žmonės, tai pasirūpink, Lietuva, bent tu savo vežėjais - praktiškai kalėdiniais tremtiniais! Tačiau mūsų vadovams, regis, Kalėdos ant apledėjusio kelio - šaltos, purvinos ir beduonės - tikra egzotika. Gal taip ir gali postringauti Kalėdinę žąsį draskantys žąsinai, bet normaliam piliečiui - ypač tam, kuris “ant ledo” - skaudu.
Cinikų sveikinimai
Būrelis cinikuojančių, bet labai aukštus postus valstybės tarnyboje turinčių kontrkalėdinių elementų, su visom SAVO kadencijų šventėm tautą pasveikino dar “iš kalno” - ir atlyginimus, ir pensijas apkarpydami, ir mamų “pieną” į savo kišenes “susiliedami”, ir elektras, ir šildymus brangindami, ir tūkstančius žmonių iš savo šalies duoneliauti ar mokslo krimsti po pasaulius išvydami, ir dar balažin ką iškrėsdami, - kad tiktai JŲ Lietuvai būtų geriau (mūsų Lietuvėlei - ne). Prieš pat Didžiąsias šventes - kad puolė seimeriai lyg per koncertus (kaip didžiuma - nebūtinai dauguma - įpratus) dainuoti himnus biudžetams - ir sodriniams, ir ne; kad puolė premjeras juos girti; kad griebė prezidentė - šitiek anksčiau TAI keikus ir TUO abejojus - PASIRAŠINĖTI! (O ką? - jei Lietuvoj net PRASTI parašai reitingams nekenkia.)
Vietoj ačiū
Na, kas dar gali mus, Lietuvos žmones, labiau pradžiuginti, jei ne cinikai - jie galėjo mus išmušti kaip utėles - vienu smūgiu, bet švenčių proga pasigailėjo ir suteikė galimybę. Argi ne gražu?
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
