1 nuotr.Jau po kelių mėnesių Švedijoje tikintieji atsisakys Dievui iki šiol priskiriamos vyriškosios lyties ir pavers Kūrėją belyčiu. Taip neseniai savo susitikime nusprendė Švedijos Bažnyčios valdomasis organas, kuriam vadovauja pirmoji moteris arkivyskupė. Ar susiję tai, kad pirmą kartą arkivyskupe tapus moteriai, Dievas šioje šalyje staiga tapo belyčiu, palieku spręsti skaitytojams.
Senojo Testamento Pradžios knygoje 1:27 eilutėje sakoma: „Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis.“ Šventajame Rašte Dievas taip pat kalba, kad jis yra ir sūnus, ir tėvas, ir Šventoji Dvasia. Esu įsitikinusi, kad kiekvienas tikintysis pats sau atsako į šį klausimą, ar jo įsivaizdavime Dievas su barzda, ar be jos, ar labiau primena moters, ar vyro siluetą. Bet visi iki vieno supranta, kad Dievas visada bus daugiau nei vyriškumas ar moteriškumas. Labai noriu tikėti, kad ir Švedijos bažnyčiai Dievas yra visa ko pilnatvė, visų mūsų pradas. O lytys tėra žmogiškojo pasaulio atributai.
Bet žmogus todėl ir nėra Dievas, nes jam reikia konkretumo ir savasties, argumentų jo protui, kuris Dievą kartais sunkiai besuvokia. Mes galime atsisakyti manyti, kad Dievas buvo vyras, bet ar esame pasiruošę prisiimti atsakomybę už visus tikinčiuosius, iš kurių atimsime jų tikėjimo pagrindą? Lyčių atsisakymas, žmogaus apsisprendimas dėl savo lyties ar netgi belytiškumas ne tik Švedijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse tampa mada. Bet argi dėl tos mados turime atsisakyti savo religijos? Madinga trinti ribas tarp lyčių, tarp valstybių naikinti sienas, pamiršti skirtumus tarp tautų. Kiek daug žmonių šiandien didžiuojasi sakydami, kad yra pasaulio piliečiai. Bet jei viso to atsisakysime, ar žinosime, kas mes iš tikrųjų esame ir kur mūsų namai?
