Šiemet gegužę minėjome įstojimo į Europos Sąjungą dešimtmetį. Ir jeigu prieš dešimt metų dar pavydžiai sakydavome „ak, kad gyventume, kaip Europoje“, tai dabar jau turime teisę vadintis visateisiais jos nariais. Bet tik vadintis, o ne jais būti.
Kaip gi kitaip, juk toje „XXI a. Europoje“ daugiavaikė mama negyventų vėjo perpučiamoje trobelėje, dėdama varganą centą prie cento, negalėdama nuosavame darželyje pasisodinti bulvių ar morkų, mat tuomet neteks socialinės pašalpos! Juk „dosniojoje Europoje“ būtų nesuvokiama dirbant kaip arkliui misti vien avižomis.
O štai senoliui ūkininkui į rankas nebūtų brukamas euras, kad tik šis nieko neveiktų, pūdytų žemę, toltų nuo jos. Ir, gink Dieve, neprasidėtų su tom kiaulėm (čia ne apie politikus, o apie riestauodeges kriukses). Juk tiek vargo su jomis: purvo vonias patiesk, pramogų parūpink, o galiausiai dar ir muziką užleisk. Ir nesvarbu, kad riestauodeges augino ištisos mūsų kartos.
Visai kitas reikalas persikai. Jų linksminti nereikia. Ir parduoti galima brangiai. O jeigu staiga didžioji kaimynė Rusija nuspręstų pastoti jiems kelią, „Europa“ mikliai persikus išgelbėtų. Juk juos augino vargšai ispanai, italai ar graikai. Kur ten jiems iki mūsų, pieno jūroje besimaudančių.
Ir galiausiai, jeigu būtume visateisiai, tik įžengus į Europos Sąjungos „šeimą“ nesinorėtų iš jos bėgti. Nereikėtų kaskart su ištiesta ranka į Briuselį lėkti, prašyti. Jeigu esame vieningi, tai ES turėtų įsipareigoti padėti be jokių prašymų. Tačiau kol kas Briuselis tik pats dalija įpareigojimus - laimei, dar neliepė gerti tik pieną užsikandant persiku.
Šiemet gegužę minėjome įstojimo į Europos Sąjungą dešimtmetį. Ir jeigu prieš dešimt metų dar pavydžiai sakydavome „ak, kad gyventume, kaip Europoje“, tai dabar jau turime teisę vadintis visateisiais jos nariais. Bet tik vadintis, o ne jais būti.
Kaip gi kitaip, juk toje „XXI a. Europoje“ daugiavaikė mama negyventų vėjo perpučiamoje trobelėje, dėdama varganą centą prie cento, negalėdama nuosavame darželyje pasisodinti bulvių ar morkų, mat tuomet neteks socialinės pašalpos! Juk „dosniojoje Europoje“ būtų nesuvokiama dirbant kaip arkliui misti vien avižomis.
O štai senoliui ūkininkui į rankas nebūtų brukamas euras, kad tik šis nieko neveiktų, pūdytų žemę, toltų nuo jos. Ir, gink Dieve, neprasidėtų su tom kiaulėm (čia ne apie politikus, o apie riestauodeges kriukses). Juk tiek vargo su jomis: purvo vonias patiesk, pramogų parūpink, o galiausiai dar ir muziką užleisk. Ir nesvarbu, kad riestauodeges augino ištisos mūsų kartos.
Visai kitas reikalas persikai. Jų linksminti nereikia. Ir parduoti galima brangiai. O jeigu staiga didžioji kaimynė Rusija nuspręstų pastoti jiems kelią, „Europa“ mikliai persikus išgelbėtų. Juk juos augino vargšai ispanai, italai ar graikai. Kur ten jiems iki mūsų, pieno jūroje besimaudančių.
Ir galiausiai, jeigu būtume visateisiai, tik įžengus į Europos Sąjungos „šeimą“ nesinorėtų iš jos bėgti. Nereikėtų kaskart su ištiesta ranka į Briuselį lėkti, prašyti. Jeigu esame vieningi, tai ES turėtų įsipareigoti padėti be jokių prašymų. Tačiau kol kas Briuselis tik pats dalija įpareigojimus - laimei, dar neliepė gerti tik pieną užsikandant persiku.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
