Centrinė Europos laužavietė

Vieni paprastuomenės nariai - tie, kurie sunkiai dirba menkai atlyginamus darbus tam, kad kiti gautų didelius pinigus iš veltėdžiavimo fondų (ar vadinamojo biudžeto) - dėl to žinojimo apsiverkia iš pykčio. Kiti - iš nevilties ir bejėgiškumo. Treti numoja ranka: prielovio gyventojų neperauklėsi, net “grabas” jų neištiesins. Yra dar ir tokių, kurie bando bandyti įvairiausius įvairiausių dalykų laužytojus drausminti, gėdinti, net bausti (piliečiams be humoro jausmo turiu priminti, kad žodis “bausti” šitam sakiny yra pats juokingiausias žodis). Deja. Kaip varnas varnui akies nekerta, taip valdininkas valdininkui nesipainioja po kojom, kai jo kolega painiojasi viešųjų ir privačių interesų paklodėse. Paprastuomenės, o ir mano, kaip jos atstovo, įsitikinimu, visiškas pasismaugimas tam sumautam valdininkui šitose pinklėse negresia.

Svarbu

Kai kurie visuomeninio ir politinio gyvenimo analitikai, bandydami sau suteikti daugiau šansų nesikeikti, bando kalbėti apie politikų moralę, sąžinę bei kitus tiems - atseit politikams - negirdėtus ir nesuprantamus dalykus. Viešai partinių, finansinių ir dar bjauresnių grupuočių eskaluojama ir todėl nemenkai paplitusi “tezė”, kad kokia tauta, tokia ir valdžia, mano manymu, yra ne tik kad negatyvi, bet netgi žalinga. Mes, žemės ūkio kraštas, bandom tikėtis, kad organinėmis trąšomis pamielintas sodas duos skanų obuolį. Jie, žemės ūkio krašto “globėjai”, per trečdalį kadencijos mus įtikina, kad... kuo patręši, tą ir ėsi. (Ir tenka.)

Dar svarbiau

Žinoma, koks nors karališkas “politikas”, atstovaujantis mūsų šaliai tailanduose, gali įsižeisti ir protestuoti: aš esu jei ne Dievas, tai bent jau pusdievis, nes, kaitindamas subinę transseksualioj Indokinijoj, sugebėjau tuo pat metu ir “balsuoti” - kad tautai ir valstybei būtų geriau. (“Piemuo”, - anot vienos “nacionalinės vertybės”.) Aš asmeniškai gerbiu seimerį, kuris, anot jo paties, atidavė tautai visą savo atlyginimą. Gerbiu ir jo apsisprendimą: viena moterimi - Lina - Seime bus daugiau. Drąsus pilietis - jei kažkada sugebėjo pasikeisti pavardę, tai lytį pasikeisti bus dar paprasčiau: šmirkt pjautuvu per apačią - ir tu jau Mažeikaitė. Ar Karaliūtė. Tik nemanykim, kad toks rečitatyvas gali pateisinti “tarnybinę” seimerio komandiruotę. Prisimindami priesaikos žodžius “...ir sąžiningai tarnauti...” supraskime, kad reikia būti tolerantiškiems ir pakantiems - TIKRI plėšikai, banditai, vagys ir apskritai nepadorėliai gerus žmones visuomet vadina kvailiais. Ir ne tik Tailande.

Svarbiausia

Kad už priesaikos laužymą reikia sulaužyti jos laužytoją, žino ne tik paprastuomenė, bet ir visi. Gaila, bet į žodeliūkštį “visi” paprastai telpa tik tie, kurie ir yra TIKRAS laužas: valstybei - bjaurus, valstybės vagims - neįkainojamas. Pavyzdžiui, kontrolieriai, kurie nekontroliuoja, prokurorai, kurie neprižiūri ir nekaltina, teisėjai, kurie teisia tik už pavogtą vištą, o už atkatizuotą milijoną - ne. Miela žinoti, kad tautos tarnui - buvusiam ar esamam - Viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje įstatymas yra juodas niekas. Lietuvoje jį pažeidusieji konvertuojami daug brangiau. Vėlgi gaila, kad mūsų valstybėje iždo vagys, korupcionieriai ir kitos bjaurastys yra daug populiaresni už padorumą, moralę ir sąžinę. (Tiesiog pandemija.)

Vietoj porceliano

Mūsų “naudingoji iškasena” yra žmonės. T. y. buvo žmonės. Buvo, nes jau baigiami išporceliuoti. Arba išdaužyti. (Lietuviškas porcelianas artimiausiais šimtmečiais bus eksponuojamas tik užsienio muziejuose arba privačiose valstybės iždo vagių kolekcijose. Prašom vaišintis. “Ponai”.)