Valstybei piliečiai bankai svarbiau už piliečius žmones

Seimas, prieš pabaigdamas savo kadenciją, bankų skolininkams paruošė naują pragarą. Nuo liepos 1-osios įsigalios Civilinio kodekso (CK) pataisa, leidžianti bankams dar greičiau perimti skolininkų būstus ir išmesti žmones į gatvę.

Politikai dabar galės demagogiškai aiškinti, kad dėl piliečių gerovės specialiai parinko CK pataisos pradžiai patį šilčiausią mėnesį. Kad iš būstų išmestieji skolininkai ir jų vaikai nesušaltų. Iki žiemos taip užsigrūdintų, kad sausį jau galėtų gyventi palapinėse. Be to, taptų sveikuoliais. Palengvintų ligonių kasos finansinę naštą.

Kam tarnauja politikai? Kieno interesus gina? Komerciniai bankai giriasi, kad jų pelnai jau pasiekė ikikrizinį lygį. Vadinasi, puikiai vertėsi ir be CK pataisos. O žmonių „pelnai“ ikikrizinio lygio nepasiekė. Atvirkščiai. Žmonės nuskurdo. Toli gražu ne dėl savo kaltės. Nes ne eiliniai gyventojai suorganizuoja ekonomines krizes. Išpučia nekilnojamojo turto burbulus. Nuvertina akcijas ir valiutas. Eiliniai gyventojai tik už viską užmoka. Už viską laužomi jų likimai. Suluošinami jų šeimų gyvenimai. Tik jie pajunta, ką reiškia netekti darbo. Ne todėl, kad dirbo nestropiai, nesąžiningai. Vien todėl, kad per krizę bankrutavo tavo darbovietė. Vien todėl, kad buvo mažinami įstaigos etatai. Vien todėl, kad patekai į švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos reformų katilą. Reforma kažką dėl ministro įgeidžio „optimizavo“ - o tu atsidūrei gatvėje.

Iš eilinio žmogaus reikalaujama, kad jis taptų pranašu, matančiu 20 metų į priekį. Imdamas paskolą, turėtų galvoje strateginį planą keliems dešimtmečiams. Kaip per kelis dešimtmečius grąžins paskolą. Kaip mokės palūkanas. Kaip nesusirgs. Iš eilinio žmogaus reikalaujama garantijų. Ir jei žmogus to strateginio plano nesilaiko, vėluoja sumokėti palūkanas, tampa skolininku. O ekonomistai bei valdžiažmogiai dar pasako - pats kaltas. Tačiau ar bent viena Lietuvos Vyriausybė savo strateginiuose planuose numatė, kad 2008 metais pasaulį ištiks ekonominė krizė? Ar bent viena Lietuvos Vyriausybė suteikė darbingam piliečiui garantiją, kad jis tikrai netaps bedarbiu? Ar bent viena Lietuvos Vyriausybė buvo paruošusi realią strategiją, kaip piliečiai čia gyvens, dirbs, kursis pastaruosius 20 metų? Ar bent vienas komercinis bankas įspėjo potencialų klientą apie artėjančią krizę? Tapo pranaše Mikalda? Toli gražu. Tad kas didesni nevykėliai?

Kodėl už visus burbulus, tratinimus, aferas bei valdančiųjų nemokšiškumą turi atsakyti eiliniai bankų skolininkai? Juolab kai ir kai kurie komerciniai bankai per pastarąją ekonominę krizę buvo ekonomiškai paremti iš savo valstybių iždo. Tai yra, buvo paremti eilinių mokesčių mokėtojų pinigais.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai jau dabar galėtų perimti iš skolininkų 5-8 tūkstančius būstų. Vadinasi, po liepos 1-osios dar padaugės emigrantų. Dar aktyviau atiduosime darbingiausius savo žmones ir jų vaikus užsieniui. Su Seimo slaptu palaiminimu. Nors kokia čia paslaptis? Piliečiai palaikomi seimūnų žodžiais. Bankai - jiems palankiais įstatymais.