Vaikai be vaikystės. Su pliauska per šonus

Vaikų klausimas nuolat aktualus. Pradedant dirbtinio apvaisinimo, gimstamumo skatinimo ir baigiant egzekucijų būdais. Vieni žmonės taip nori sulaukti vaikų, kad moterys ryžtasi bet kokioms embrionų manipuliacijoms. Kiti nori turėti daugiau vaikų, tačiau bijo jų ekonomiškai neaprūpinti. O treti talžo bejėgius žmogiukus su pliauskomis, mėto į šulinius. Ar kitaip kankina pačioje artimiausioje aplinkoje. Kuri bent teoriškai turėtų būti saugiausia.

Retorinis klausimas - o kur saugu? Ne tik vaikams, bet visiems. Keliuose net pats drausmingiausias vairuotojas gali nukentėti nuo girto vairuotojo sukelto incidento. Ar nuo nekantraus, per greito vairuotojo. Norinčio penkiomis minutėmis greičiau pasiekti Palangą. Sprendžiant iš įvykių suvestinių, gyvybė Lietuvoje ne itin branginama. Nei savo, nei kito. O tuo pat metu, nors ir kurioziška, perkami „stebuklingi“ maisto papildai. Kalbama apie sveiką gyvenseną. Nors jei kažkas siautėja su pliauskomis, kur rasti tą itin sveiką gyvenseną?

Gyvybės nebranginančioje visuomenėje vaikas tampa pirmąja auka. Nes jis sudaiktintas. Jei nėra, pasidarysiu. Tada, kai man bus patogu. Jei nepasidarysiu, tai vaisingumo klinikoje nusipirksiu. Tas „daiktas“ turi atitikti suaugusiųjų lūkesčius. O jie įvairūs. Būnant naujagimiu, nerėkti. Netrukdyti miegoti. Paaugęs baigti prestižinę gimnaziją, kad inteligentei ar snobei mamytei nebūtų gėda. Ar, tarkime, kai diedukas, tetukas ar mamytės sugyventinis neblaivūs - nesipainioti po kojomis. Tylėti. Nežaisti. Kiūtoti kamputyje. O dar geriau - visai nesimatyti. Kad netyčia nesukeltų agresijos. Juk pirmiausiai pamatomi ir sumušami tie, kurie neturi jėgų pasipriešinti. Trinktelėti su pliauska atgal.

Lietuviai vis dar neatmeta „beržinės košės“ pedagogikos. Nes beveik visi vyresnio amžiaus piliečiai yra ją vaikystėje patyrę. Ir dauguma išaugo socialiais, gerbtinais žmonėmis. Tad šoką sukelia tik pats baudimo įrankis. Esą su pliauska - per daug. Gal reikėjo tik su vytele pagrūmoti. O kad vaikas gali būti užaugintas be fizinių bausmių, kai kuriems piliečiams dar sunkiai suvokiama. Nes kaip ir į ką namuose atsipalaiduos. Jei darbe nesiseks. Jei algos ar pašalpos gaus per mažai. Kad valdžia bloga. Kad kainos per didelės. Užplosi seniūnui ar kaimynui - iškvies policiją. O vaikas ar žmona - visada po ranka.

Bet ko tikėtis iš 2 metų ir 4 metų mažylių, kuriuos apspangęs diedusėlis baudė su pliauska? Juk juos dar ilgai muš, kol suaugs. Mokykloje per pertraukas muš ir tyčiosis vyresni mokiniai. Ar atiminės centus. Gatvėse baidysis, kad koks nors narkomanas neatimtų „mobiliako“. Jaunimo klubuose baidysis, kad kas nors nepamosikuotų peiliu. Gal išmoks apsiginti. Gal palūš. Gal sužvėrės patys. Jauno žmogaus gyvenime laukia tiek įvairių baimių. Pradedant, kad neišlaikys egzamino ar „niekur neįstos“. Tad itin kraupu baime paversti kūdikystę, vaikystę. Kai vaikas turi jaustis saugiausiai.