1 nuotr.Visuomenė jau baigia priprasti prie Dalios Grybauskaitės Spalio komisarės leksikos. Šniojo dėl pasienyje nušauto kontrabandininko. Šniojo dėl globos namuose žuvusio vaikiuko. Tenka susitaikyti. Neišsigąsti, bet atlaidžiai nusijuokti. Na ir kas? Prezidentės viešoji leksika nepasikeis. Tai asmeninė savybė. Kaip ir akių spalva. Ir ateityje startuos, dar neišgirdusi komandos startuoti. Nors jei tokių savybių žmogus pats vaikytųsi pasienyje kontrabandininkus, tai iš begalinio spartumo stvertų ir „kontrabandininką“ šerną.
Pasienietis, pastebėjęs įtartiną automobilį, turbūt turėtų jo visai nesivaikyti. Pasitelkęs ekstrasenso galias, sustabdyti sprunkantį transportą vien skvarbių akių įtaiga. Sustabdęs prieiti. Atiduoti vairuotojui pagarbą. Patikrinti, ar prisisegęs saugos diržą. Paprašyti papūsti į alkoholio matuoklį. Mandagiai paklausti, iš kur gabena kontrabandą. Iš Šengeno šalių ar iš artimojo užsienio. O svarbiausia - pasidomėti, kiek, vairuotojo nuomone, kontrabandinių cigarečių pakelių yra pertekliniai. 10 proc. ar 20 proc. Taktiškai pasiimti perteklių. Surašyti pertekliaus perdavimo ir priėmimo aktą. Palinkėti gero kelio ir paleisti namo. Jei kontrabandininkai ne vietiniai, palydėti iki pagrindinio kelio. Kad neklaidžiotų krūmuose. Atsisveikinant įteikti reklaminį lankstinuką, kuriame nurodytos Lietuvoje lankytinos vietos, įskaitant muziejus.
Dar vienas variantas - vaikytis sprunkančią mašiną pėsčiomis. Bent tikrai nepavysi. Todėl išvengsi incidento. O jei mašina pati sustoja, pasienietis gali apsimesti taikingu grybautoju. Ieškančiu ne kontrabandos, bet ūmėdės. Ir dar, baidantis perteklinės vienos svarbios damos retorikos, visus pasieniečius derėtų nuginkluoti. Juk ginklas - nei ranka, nei koja. Žmogaus anatomijai visada perteklinis.
Štai toks pasienietis visiems įtiktų. Net kontrabandininkai negailėtų jam liaupsių. Eitų kiaurai pro sienas. Pakeliui barstydami ekstazio tabletes bei kanapes.
Lengviausia iš anksto pasmerkti. Tarkime, išardyti valstybinių globos namų struktūrą. Vaikus išskirstyti globėjams. Kad netyčia neiškristų iš trečio aukšto. Tačiau įdomu, kiek savanorių sutiks tapti pačių neįgaliausių vaikiukų globėjais. Paversti savo namus ligoninės skyriumi. Ar daug Lietuvoje šeimų yra įsivaikinusios ligotą vaiką, turintį proto negalią? Juk reikės ir medicinos, ir pedagogikos žinių. Tad verčiau ne prezidentiškai paskalambyti, bet iš tikrųjų suvokti tokių vaikiukų priežiūros problemą. Nes vos ne kiekvienam tokiam vaikui reikia atskiro etato. Bet kam gilintis? Geriau smerkti.
Prezidentės viešuose kalbiniuose „žygiuose“ per daug paviršutiniškumo. Visuomenė gali įtarti, jog pirmoji šalies dama visiškai nepažįsta realios Lietuvos. Aišku, ją pažinti nelengva. Juk nelakstysi kasdien trasoje „vaikų globos namai - pasienis“. Ar trasose „kaimas - pienininkystė“, „kaimas - geltonasis autobusiukas - mokykla“. Tačiau rimtas politikas bent neišsiduotų, jog ne viską supranta. O žmogus neišduoda savo neišmanymo patylėdamas. Per greitai nepragydęs. Laiku užsičiaupęs.
